Atrodo, nenoromis grįžtantis pavasaris kas kartą atsiveda ne tik atbundančios gamtos spalvas, grąžina paukščių čiulbėjimą, bet ir prisikviečia svetur išvykusius mūsų šalies talentus. Savotišku pavasario pranašu Lietuvos muzikinėje kultūroje tapęs „Sugrįžimų“ festivalis nudžiugino jau 19-tą kartą. Muzikos rėmimo fondo statistika: organizuoti 326 koncertai, sulaukta 281 užsienyje gyvenančio Lietuvos muziko, 150 jų kolegų užsieniečių, jiems talkinusių per 880 Lietuvos muzikantų, dalyvavo 42 šalių atlikėjai, o šiemet prie jų prisidėjo ir muzikos pasaulio žvaigždės iš Indonezijos, Kroatijos ir Izraelio; per 400 kartų suskambėjo 104 Lietuvos kompozitorių kūriniai.

Gegužės 4-osios vakarą nuskambėjo finalinis šiųmečio festivalio koncertas, dedikuotas Lietuvos valstybės šimtmečiui. Tuokart Filharmonijos salėje svečiavosi styginių kvartetas iš Dresdeno, baritonas Modestas Sedlevičius, sopranas Jihyun Cecilia Lee, tenoras Edgaras Davidovičius ir pianistė Audronė Juozauskaitė.

Pirmoje koncerto dalyje kontrastingą programą pristatė: Dalia Stulgytė-Richter (I smuikas), Denise Nittel (II smuikas), Matanas Gilitchensky (altas), Victoras Meisteris (violončelė), 2000-aisiais D. Stulgytės-Richter suburtas ir kone visą pasaulį apkeliavęs kolektyvas jau seniai pelnė publikos simpatijas. Dabar jis griežė M. K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll, VL 83, I dalį, J. Haydno Styginių kvartetą C-dur, Op. 76, Nr. 3 („Kaizerio“), Hob. III: 77 ir J. Brahmso Styginių kvarteto Nr.1, Op. 51 III ir IV dalis.

Visada savotišką žymę paliekanti Čiurlionio muzika ir šiame koncerte nuteikė neįprastai. Nepaisant to, jog kompozitorius nebuvo patenkintas kūrybiniu rezultatu (kvartetas parašytas dar per studijų Leipcigo konservatorijoje metus, vykdant profesoriaus K. Reineke’s reikalavimus), jame jaučiama ypatinga Čiurlionio muzikos gyvybė, subjektyvi dramaturgija. Reikia pasakyti, kad kvartetas sugebėjo perskaityti kompozitoriaus ženklus ir subtiliai pagriežti kūrinį. Konsonansiška darna, detalių įprasminimas suteikė ypatingo žavesio.

Kiti kvarteto pagriežti kūriniai nuskambėjo tvarkingai – taip galima būtų pavadinti klasikinę Haydno ir Brahmso kūrinių interpretaciją. Vengdami nereikalingo manieringumo atlikėjai atskleidė nenuviliančios klasikos dermę.

Reprezentuodama renginio dvasią, D. Stulgytė-Richter pagriežė smuiko klasika tapusią Vytauto Barkausko partitą smuikui solo Op. 12. Berlyno filharmonijos orkestro Herberto von Karajano stipendininkė, Dresdeno simfoninio orkestro koncertmeisterė ne tik puiki kolektyvų artistė, bet ir itin ryški solistė.

Vis dėlto, nepaisant nepriekaištingai atliktos pirmosios dalies, dėmesį kiek apsunkino ir ištikimiausius klausytojus vargino kone tris valandas trunkantis koncertas.

Antroje koncerto dalyje pasirodė turbūt labiausiai publikos lauktas baritonas Modestas Sedlevičius, koncertavęs su Ji­hyun Cecilia Lee iš Pietų Korėjos. Kartu kopiantys karjeros aukštumon muzikai atliko Nedos ir Silvio due­tą iš R. Leon­cavallo operos „Pajacai“. Charizmos nestokojantys atlikėjai nuo pirmųjų melodijos garsų ėmė demonstruoti tvirtus vokalinius sugebėjimus. Spalvingą due­tą ypač praturtino subtilus menininkų muzikavimas, dėmesys detalėms. Ypač gražiai suskambo lyriniai piano epizodai. Būtina paminėti ir ypač jautrią koncert­meisterę A. Juozauskaitę, sukūrusią tvirtą pagrindą solistams.

Publikos simpatijas pelnė Lee, netikėtai atlikusi B. Dvariono „Dalios“ ariją „Teisybė, taip, aš šiandien nesava...“. Itin charizmatiškai suskambo populiarioji G. Rossini’o Figaro arija „Largo al factotum“. Sedlevičius užtikrintai, tarsi tas tik­rasis, savimi pasitikintis Figaro, dainavo garsiąją dainelę „Bravo bravissimo“. Bravo mūsų menininkams, garsinantiems Lietuvą visame pasaulyje.