Rita NOMICAITĖ. Lapkričio renginiai. Bičiuliams

Nuotrauka iš asmeninio archyvoNuolat klausinėjama, į kuriuos spektaklius ar koncertus Vilniuje būtų smagu nueiti, žiniasklaidoje pamačiau rimtų anonsų trūkumą. Nežinau, kaip LM gyvens kitais metais, bet reguliarius šiųmečius vakarų planus tenka pažadėti. Nuo lapkričio – todėl, kad iki tol pagrindinį publikos dėmesį susirenka „Vilniaus džiazo" bei „Gaidos" festivaliai, lydimi gausios informacijos.
Renginius pristatant, akcentą nuo realiai matomų žmonių (atlikėjų) perkelsime prie pagrindo – programų. Išskyrus iš anksto džiaugsmingai nujaučiamus estetinius rezultatus – kai žinomi atlikėjai interpretuos jų širdimis jau patikrintos stilistikos kūrinius.
Būtent šiuo požiūriu gali būti įdomus LNOBT „Traviatos" spektaklis (2 d.) – jį įmanoma gyvai palyginti su dabartinio pastatymo LTV įrašu, neseniai vėl, jau nebe pirmąkart, parodytu. Filmuota spektaklio metu. Laimė, kad teatre mažiau matomas filmuojant stambiu planu išryškintas vulgarus pervaidinimas, visai nematoma (TV ekrane į akis krentanti) plika Violetos pažastis ir kiti scenai tiesiog neestetiški (mandagiai kalbant) dalykai. Kaip tokia natūralistine, realiai kūniška paversti ir muziką, idant neatrodytų, kad veiksmas – iš kitos operos? Dirigentas, Robertas Šervenikas, traukia iš muzikos lyriką, iš kailio neriasi grožėdamasis jos delikatumu, su jam (dirigentui) būdingu rūpestingumu partitūrą niuansuoja taip, kad iki anekdoto žinomas violončelių dainuojamas meilės leitmotyvas Įžangoje, užuot prajuokinęs, sukelia šiurpuliuką – finale sustiprinamą jausmingiausios kulminacijos (muzikoje, bet ne scenovaizdyje). Taip patraukia, kad norisi visus spektaklius išgirsti, o realus garsas žada dar malonesnę šventę.
Kontroversiškąjį „Otelą" rekomenduočiau labiau dramos teatro gerbėjams, nors visas emocinis veikalo krūvis susitelkęs didžiai dramatiškoje Verdi muzikoje. Eimunto Nekrošiaus režisūra, regis, patraukli kai kuriems jau visko pasaulyje mačiusiems. Ar statant operas LNOBT galutinis žodis priklauso spektaklio dirigentui? „Otelo" dirigentas-statytojas – Gintaras Rinkevičius, 14 d. diriguos buvęs jo studentas Martynas Staškus.
Toliau rodoma (8, 9 d.) Lietuvos padangėje nuolat atnaujinama W. A. Mozarto opera-buffa „Figaro vedybos“ (abu vakarus diriguos M. Staškus). Gal vis dar, kaip premjerose, salėje pasklinda apelsino žievelės kvapas? Ar iš dainininkų, interpretuojančių Wolfgangą, tereikalaujama šmaikštumo? Kas mūsų scenoje įsivaizduotų tikrąsias, rimtąsias Mozarto operas?.. Galbūt, jau išmėginę Wagnerį, drįstumėme iš Mozarteumo pasikviesti mūsų draugą LMTA garbės daktarą dirigentą-mozartistą, tikrų tikriausią austrų aristokratą Josefą Wallnigą ir nusiteiktume dar gražiau ūgtelėti...
16 d., šeštadienį, LNOBT rengia „Operos reveransą primadonai" – koncertą Irenai Milkevičiūtei pagerbti. Dalyvaus pati Primadona, jos buvusios studentės Asmik Grigorian, Sandra Janušaitė, Joana Gedmintaitė, Aušrinė Stundytė, Lietuvos operos solistai, Geham Grigorian (Armėnija), Badri Maisuradzė (Gruzija), teatro orkest­ras, dirigentas – teatro Muzikos vadovas R. Šervenikas.
Lapkritį bus parodyti keturi baletų spektakliai ir du premjeriniai pasirodymai: paskutinėmis mėnesio dienomis matysime naują dviejų veiksmų baletą „Carmen", kurio choreografiją pagal G. Bizet muziką sugalvojo olandė Didy Veldman. „1999 m. Šiaurės baleto teatrui sukurtas spektaklis „Carmen" su didžiuliu pasisekimu rodomas trijų žemynų – Europos, Australijos ir Šiaurės Amerikos – teatruose. Pasakojimo apie fatališką aistrą veiksmą choreografė perkėlė į Rio de Žaneiro centrą, ir spektaklis virto gerai žinoma istorija, vykstančia šiandienos pasaulyje" – rašoma LNOBT buklete (dailų, išsamų, gausiai iliustruotą leidinį parengė muzikologė Eglė Ulienė). Beveik garantuočiau, kad šis baletas bus mūsų teatro bestseleris.
Čia ir dar viena redukavimo idėja: iš varginančios su garsiais balsais operos – į baletą... Kas eilėje?.. Tačiau ko galima iš gyventi norinčių menininkų reikalauti, kai valstybė neremia kultūros. „Carmen" baletą diriguoti pakviesti jaunosios kartos muzikantai – Modestas Barkauskas ir Mantas Jauniškis.
Įdomu, kaip toliau seksis „Čiurlioniui" (15 d.), kurio muzikinė dalis, geriausiose vietose primenanti „Kregždučių" stilistiką ir meninį lygį, visgi paskendo LNOBT sceninėje ir jausminėje platybėse; bet gal tikra, meninė (ne idėjinė) veikalo sėkmė –­ tik laiko klausimas.
Iš spektaklių vaikams planuojama opera „Buratinas" (kamerinėje salėje, diriguoja M. Jauniškis), baletai „Pelenė", „Snieguolė ir septyni nykštukai" (jų dirigentas –­ patyręs šios srities menininkas Alvydas Šulčys). „Bruknelė" (3 d.) – šių dienų pramogos įvaizdį vaikams atitinkantis veikalas, tai nesudėtinga, pasikartojančių ritminių ir melodinių motyvų operėlė, galbūt suteiksianti fizinės energijos ir suaugėliams.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos koncertų programose dominuos romantizmas ir neoromantizmas. Nepaisant to, visi koncertai yra išskirtiniai, dažniausiai kartu ir kūriniais, ir jų interpretatoriais. Lapkričio 6 d. NF rengia koncertą iš ciklo NF naujų vargonų 50-mečiui paminėti, kuriame vargonuos mūsų žymieji Leopoldas Digrys, Renata Marcinkutė-Lesieur, Balys Vaitkus, jaunesnieji Karolina Juodelytė ir Jurgita Kazakevičiūtė, o dalį kūrinių su jais gros NF scenoje vis dažniau pasirodantis Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus. Iš didžiųjų koncertų minėčiau Ūlos-Ulijonos Žebriūnaitės (altas) pasirodymą su Nacionaliniu simfoniniu orkestru (NSO), diriguojamu svečio iš Vokietijos Israelio Yinono: girdėsime populiarųjį lenkų kompozitoriaus, mūsų dažno svečio K. Pendereckio koncertą altui ir simfoniniam orkestrui, taip pat vieną dažniausiai skambančių simfoninių veikalų –­ čeko A. Dvořáko simfoniją Nr. 9 e-moll, „Iš naujojo pasaulio". 16 d. koncertu, skirtu K. Pendereckio 80-mečiui, prasidės III Vilniaus fortepijono muzikos festivalis, organizuojamas Mūzos Rubackytės, kuri pati tame vakare ir skambins gyvojo lenkų klasiko kūrinį „Resurrection". Penkiuose festivalio koncertuose girdėsime užsienio ir lietuvių solistus, pasirodymų su orkestrais ir du rečitalius. 23 d. pastarąjį rengia Guoda Gedvilaitė, pavadinusi jį „Įkvėpimai" ir sudėliojusi iš daugybės miniatiūrų. Baigiamajame festivalio koncerte ne veltui tokį populiarų E. Griego koncertą fortepijonui ir orkestrui atliks žymi turkų artistė Gülsin Onay. NSO išvardytais vakarais gros pačias populiariausias ir žaviausiais romantiškas simfonijas, tačiau interpretuojamas įvairių užsienio dirigentų ir, garbingame finaliniame koncerte, ilgamečio NSO dirigento R. Šerveniko.
Kamerinis orkestras renkasi mažiau nuzulintus kūrinius. 13 d. girdėsime J. Haydną, R. Straussą, o su smuikininku Vilhelmu Čepinskiu – smagųjį W. A. Mozarto 3-ąjį smuiko koncertą G-dur. Diriguos svečias iš Žemutinio Naugardo Aleksandras Skulskis. Nors koncertų Trakų pilyje sumanytoja ir vadybininkė sako, kad tiems koncertams reklamos seniai nebereikia, negaliu nepaminėti 10 d. popietės „Serenada žiemai". Nesunku nuspėti, kad skambės ispanų, italų ir šiek tiek prancūzų muzikos, kuria, diriguojant Modestui Pitrėnui, šildys mūsų žvaigždės Asta Krikščiūnaitė (sopranas) ir Ieva Prudnikovaitė (mezzosopranas).
Nors LNOBT rodys jau dvi Karmen, jos neišvengia nė NF: džiazo improvizacijų pasirodymą „Karmen fantazija" rengia, tik įsivaizduokime, „Trimitas", su vienu žymiausių pasaulio eufonininkų, garsiu Didžiosios Britanijos dirigentu S. Meadu ir Japonijos eufonininkė Misa Akahoshi.
NSO, kaip minėjau, siūlo mokyklines, taigi žinomas, atsipalaiduoti leidžiančias programas, priešingo polio koncertai paprastai nuolat būna kūrybiškesni. 17 d. TDM rečitalį rengia iš Prahos reguliariai atvykstanti mūsų garbioji klavesinistė, lietuvių klavesinistų motina, profesorė Giedrė Lukšaitė-Mrázková ir skiria jį savo Mamos, Meilės Lukšienės, metams (programoje J. S. Bachas, W. A. Mozartas ir kt.). LNOBT išėjusiems prisiminti rodys mirštančią Violetą, o NF spalio 3 d. siūlo ramios, prancūziškai subtilios muzikos. Ją žiedlapis po žiedlapio praskleis dar nelabai žinomas, puikių muzikančių trio „RAMuzika": Aistė Širvinskaitė (sopranas), Miglė Dikšaitienė (smuikas) ir Rūta Blaškytė (fortepijonas). „Ansamblio pavadinimas prasideda jų vardų pirmomis raidėmis, o dar atlikėjos siūlo tokį šifrą – tai rami, gerai nuteikianti, tinkama poilsiui muzika" – rašoma NF tinklapyje.

Kameriniai vakarai lapkritį vyks ir Kongresų rūmuose, koncertuojant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro artistams. Žavingos muzikos – F. Schuberto Oktetą bei M. Glinkos Didįjį sekstetą (9 d.) gros žaismingieji Zbignevas Levickis, Dainius Narkevičius (smuikai), Rolandas Romoslauskas (altas), Vita Šiugždinienė (violončelė), Oliveris Ramonas (kontrabosas), Jurijus Bezničenko (klarnetas), Andrius Puplauskis (fagotas), Gintaras Ščerbavičius (valtorna), Sergejus Okruško (fortepijonas). Prancūziškų temų populiarumą rodo dar vienas vakaras – koncertą „Išsvajotasis Paryžius" su F. Poulenco ir N. Galiamovos muzika sumanė ir įgyvendina Justina Gelgotaitė (obojus), A. Puplauskis (fagotas), Eglė Andrejevaitė (fortepijonas), A. Grigorian (sopranas).
Nepelnytai rečiau girdimos, klasiškai šventiškos muzikos koncertas laukia 15 d. Iš JAV atvykstantis pianistas Andrius Žlabys skambins F. Chopino koncertą fortepijonui ir orkestrui f-moll, šį kūrinį, kaip ir F. Schuberto Didžiąją simfoniją C-dur, diriguos R. Šervenikas – prie LVSO orkestro pulto atsidursiantis turbūt antrą kartą, o nauji ansambliai yra didžiausia muzikinio pasaulio intriga.
Iš ansamblių gimsta ir tikrasis muzikinis teatras.

Rimvydo Strielkūno nuotrauka

 

Draugai