Nors beveik visi orkestrai Lietuvoje priklauso kokiai nors įstaigai, bet dažniausiai vadinami jiems diriguojančių asmenų vardu. Seniai esame pripratę prie Juozo Domarko (Nacionalinės filharmonijos) kolektyvo, buvusio Sauliaus Sondeckio kamerinio orkestro, Gintaro Rinkevičiaus jaunimo (dabar valstybinio) simfoninio, jau garsėjančio Mindaugo Bačkaus kamerinio Klaipėdoje... Gal tik su operos teatrų kolektyvais dirba didesnis būrys dirigentų ir jie jau siejami su pačiais teatrais. Net ir chorai dažn...
Janulytė J. Smėlio laikrodžiai. CD ir DVD. – Vilnius: Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras. Impozantiška autorinių albumų iš „Contemporary Composer" linijos, kuria Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras jau kelerius metus nuosekliai seka ir uoliai propaguoja šiuolaikinės lietuviškos muzikos sritį, kolekcija susilaukė naujo įkvepiančio papildymo. Tai Justės Janulytės (g. 1982 m.), šiuo metu gyvenančios ir dirbančios pakaitomis Vilniuje ir Milane, CD ir DVD komplektas (d...
Universalios istorijos Vos susipažinę ar atsitiktinai susidūrę lifte ar metro, niujorkiečiai noriai dalijasi asmeninėmis istorijomis, ypač susijusiomis su miestu. Kiekvienas turi savąją atvykimo ir įsitvirtinimo Niujorke patirtį, kuriančią tą nematomą, bet juntamą milijonų žmonių išgyventų istorijų tinklą, gaubiantį šį miestą ir skleidžiantį tam tikrus kerus, paverčiančius net ir paprastą pasivaikščiojimą kažkuo nenuspėjamu ir ypatingu. Istorijų gausa persmelkė ir balandžio–gegužės mėnesiais...
18-ojo Vilniaus festivalio atidarymas Italų Aterballetto (meno vadovė Cristina Bozzolini) LNOBT scenoje birželio 2 d. atidarė 18-ąjį Vilniaus festivalį. Įspūdžius norisi perteikti ir sureikšminti ne šio renginio, o mūsų teatro atsinaujinančios veiklos kontekste. Ją sudaro ne tik daugiau ar mažiau sėkmingos Lietuvos baleto trupės premjeros, „Kūrybinio impulso" eksperimentai. Artistams ir kūrėjams įkvėpimą teikia, taip pat žiūrovų vaizduotę, dažniausiai ribojamą klasikinių veikalų verbalinio na...
Šie metai, ko gero, pirmi tokie, kai į Vilnių koncertuoti ne festivalių pretekstu atvyksta (ir dar ketina atvykti) ilgas tradicijas išugdę ir aukštą tarptautinę poziciją turintys simfoniniai orkestrai, kurių koncertai reikšmingai formuoja mūsų simfoninių koncertų sezoną. Kad šie vakarai paprastai vyksta Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, savaip verčia priprasti prie teatro kaip koncertinės erdvės, kuri, regis, iš tikrųjų akustiniu požiūriu palankesnė simfoniniams koncertams nei operos...
Dvidešimt keturių Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui ir dešimties Vytautui Bacevičiui skirtų radijo laidų ciklai – ženklų klausytojų ratą sutelkęs neeilinis mūsų kultūros reiškinys. Jų autorių, kompozitorių Šarūną Naką, regiu tarsi sklandantį tarp radijo teatro ir jo privalumus išmanančios eseistikos. Tai, jog itin pastaroji yra natūrali Šarūno savastis, žinome senokai, tad nenustembame, kad ir visoms šių ciklų laidoms nestinga esė žanro savitumų, tarp kurių įžvelgtini ir autoportreto potėpiai....
Gegužės 19 d. Čiurlionio namuose Vilniuje Kompozitorių sąjungos muzikologų sekcija apdovanojo geriausius 2013 m. muzikologijos darbus. Premijos teikiamos už darbus mokslinės muzikologijos srityse, taip pat už Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėjimą ir populiarinimą. Premijų steigėjai – Lietuvos kompozitorių sąjunga, skirianti Onos Narbutienės premiją, ir Vytauto Landsbergio fondas. 2013 m. muzikologų darbus vertino 8 ekspertų komisija: Jūratė Gustaitė (pirmininkė), Edmundas Gedgaudas, Jonas Bru...
Kodėl vis dar einame į koncertų sales, nors dabartinė technika leidžia namuose patogiai klausytis tobulai įrašytų garsų? Kodėl kenčiame šaltį ir karštį, žiūrovų kosulius ir čiaudulius, ne laiku ir ne vietoje pragystančius mobiliuosius gaidžius? Ieškome akimirkos magijos, čia ir dabar gimstančių garsų, virstančių nepakartojamu muzikos plevenimu, kuris gali atverti kelius į aukštesnes, kartais net protu nesuvokiamas sferas. Karštą gegužės 24 d. vakarą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto t...
Man pasisekė. Gyvai išgirdau Violetos Urmanavičiūtės dainuojamą Izoldą – visą partiją, ne tik finalinę koncertinę Izoldos „Liebestod", kuri yra nuostabi operos kulminacija; bet kas gi yra kulminacija be ėjimo į ją? Pirmą kartą gyvai pamačiau visos Richardo Wagnerio operos „Tristanas ir Izolda" pastatymą (o apie tai gal ir ne svajojau, bet vis pagalvodavau, kad būtų verta, jau kokį 20 metų). Ir pamačiau jį Paryžiuje – labai gerai realizuotą. Tai buvo režisieriaus Peterio Sellarso ir vaizdo projek...
Muzikavimo džiaugsmas Nusileidus į Niujorko metro požemius, dažnai pasitinka muzikos garsai, chaotiškai aidintys ir atsimušantys į daugiapakopių erdvių sienas. Priartėjančių ir nutolstančių traukinių keliamas triukšmas konkuruoja su muzikantais, kurie stengiasi įtikti praeiviams, stulbindami savo virtuoziškumu ar grodami populiarias, už širdies griebiančias melodijas, uždegančių ritmų motyvus ir egzotišką folklorą. Kartais jie tiesiog groja patys sau, kaip vieną vėlyvą naktį išgirstas smuikinin...