Muzika

2017 m. rugsėjo 16–22 d. Vilniuje surengtas pirmas tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas. Jis pavyko – suvažiavo išties nemažai dalyvių: 54 jauni – 18–35 metų – dainininkai iš įvairių pasaulio šalių. O konkurso finalas įtikino, kad renginio lygis aukštas. Rugsėjo 22 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre varžėsi septyni puikiai dainuojantys solistai, tad buvo išties smalsu, kaip žiuri paskirstys vietas, nes uždavinys, manau, nebuvo lengvas. Tiesa, kai sudainavo septintasis fi...


2000 m. Stanfordo daktaras Avery Wangas kartu su keliais pradedančiais verslininkais sumanė startuolį „Shazam“. Siekė sukurti technologiją, kuri per kelias sekundes, naudojant tik mobilųjį telefoną, identifikuotų bet kokią dainą net triukšmingame bare ar kavinėje. A. Wangas, studijavęs audioanalizę ir sukūręs pačią programą, iš pradžių galvojo, kad tai gali būti neįmanoma užduotis. Nebuvo technologijos, galėjusios atskirti muziką nuo foninio triukšmo, o už dainų natų katalogą reikėtų mokėti į...


Intriguojančiai skambantis „NB8 ART“ pavadinimas slepia įdomų tarptautinį menininkų sambūrį, muzikines istorijas audžiantį per muzikos ir vaizdo sąveikos improvizacijas. Prieš dvejus metus Rietave pradėtame projekte bendradarbiauja keturių Baltijos ir Šiaurės valstybių muzikantai bei vaizdo kūrėjai: Julija Karaliūnaitė (sopranas), Simona Zbarauskaitė (fortepijonas), Janas Liljekvistas (kompozitorius, smuikas, elektronika, Švedija), Robertas Jürjendalas (elektrinė gitara, Estija), Steinaras Ygges...


Apie parodą „Paviršius yra istorija“ Valdovų rūmuose   Tarptautinė garso menininkų bend­ruomenė liepos 18-ąją švenčia Pasaulinę klausymosi dieną (PKD). Šiemet grupė jaunų lietuvių kompozitorių sumanė savaip interpretuoti šią progą ir įgyvendino trumpalaikę intervenciją reprezentacinėse Valdovų rūmų erdvėse. Galėtų skambėti ambicingai, tačiau tiek projekto trukmė (vos dvi dienos), tiek ir chameleoniškas, kone nepastebimas keleto instaliacijų įsikomponavimas į išties monumentalią Valdovų rū...


Merkiant pavasarinėms liūtims sprendėsi politinis Prancūzijos likimas, kavinių terasose netilo audringos diskusijos, o kiekvienoje skelbimų lentoje vienas ant kito „lipantys“ kandidatai bauginančiai netikromis šypsenomis dalijo geresnės ateities pažadus. Kartu su vasariška kaitra, regis, įsivyravo ramybė, publikos dėmesys pakeitė kryptį nuo politinės į kultūrinę sceną. Nenuostabu – juk šį vasaros sezoną kultūros gerbėjams buvo pasiūlyta gausybė išskirtinių muzikos, kino, teatro bei meno renginių...


Pirmąjį kartą apie erdvinę operą tamsoje „Confessions“ su viena jos autorių – jaunosios kartos lietuvių kūrėja RŪTA VITKAUSKAITE – kalbėjomės 2015-aisiais. Tąkart šis originalus sceninis kūrinys buvo išgyvenęs tik neoficialią premjerą Švedijoje ir laukė pirmojo krikšto Lietuvoje, NOA („Naujosios operos akcijos“) festivalyje. Šiandien opera jau parodyta 26 kartus įvairiose pasaulio šalyse, o gegužės mėnesį pristatyta prestižiniame šiuolaikinės operos ir muzikinio teatro festivalyje „Operadagen Ro...


„Konstancija Brundzaitė. Dienoraščiai“. Sudarė Živilė Tamaševičienė, leidinio gale ir tarp skyrelių – kompozitorės piešiniai. – V.: Lietuvos kompozitorių sąjunga, 2016. Praslinkus veik penkiems dešimt­mečiams po kompozitorės Konstancijos Brundzaitės (1942–1971) mir­ties pasirodė jos dienoraščių knyga. Praretėjęs bendraamžių būrelis šį faktą pasitiko su atidžiu, net ypatingu dėmesiu. Tai suprantama, nes kompozitorės patirti išgyvenimai, aprašyti istoriniai ir kultūriniai įvykiai – pokario jaun...


Atrodo, nenoromis grįžtantis pavasaris kas kartą atsiveda ne tik atbundančios gamtos spalvas, grąžina paukščių čiulbėjimą, bet ir prisikviečia svetur išvykusius mūsų šalies talentus. Savotišku pavasario pranašu Lietuvos muzikinėje kultūroje tapęs „Sugrįžimų“ festivalis nudžiugino jau 19-tą kartą. Muzikos rėmimo fondo statistika: organizuoti 326 koncertai, sulaukta 281 užsienyje gyvenančio Lietuvos muziko, 150 jų kolegų užsieniečių, jiems talkinusi...


II. Markusas Poppas, Oval Kažkurį ankstyvą, bet šviesų vasaros rytą, tikriausiai pirmaisiais naujojo tūkstantmečio metais, pabudau nuo įkyraus, nežmoniškai garsaus užstrigusios kompaktinės plokštelės garso, sklindančio iš gretimo daugiabučio pro pravirą langą. Matyt, užsitęsusi vasaros siesta (jeigu šitaip galima vadinti buką buitinį girtavimą blokiniame name) paryčiais pasibaigė štai tokiu finalu. Keista, bet natūralų pasipiktinimą – žinoma, labi...


  Rita, ar lauktas buvo šiųmetis „Auksinis scenos kryžius“? Ką jis tau reiškia? Jei tikėčiausi ar laukčiau, matyt, pernelyg gerai pati save vertinčiau. Nė vienas iš keturių „Kryžių“ nebuvo lauktas. Nenuvertinu tų, kurie nėra mano asmeniniai, o gauti drauge su kūrybine grupe. Tai kita specifika. Teatras yra ta kūrybinė erdvė, kurioje reikšminga part­nerystė, procesas. Pirmasis reiškė, jog kažkas pastebėjo mano kūrybą. Antrasi...


Draugai