Muzika


Kaip dvi lietuvių dirigentės užkariauja didžiųjų orkestrų pasaulį ir ryžtingai keičia repertuarą   Pastaruoju metu Vokietijoje itin daug dirigenčių užima vadovaujamas pozicijas: Oksana Linyv 2021 m. vadovaus Bairoito festivaliui, Joana Mallwitz yra Niurnbergo filharmonijos muzikos vyr. direktorė, Ariane Matiakh tokias pat pareigas užima Halėje, Anna Skryleva – Magdeburge. O štai Birmingamo simfoniniam orkestrui jau trejus metus vadovauja lietuvė Mirga Gražinytė-Tyla (g. 1986)...


2019-ieji – Barbaros Strozzi metai. Ne tik todėl, kad tai vienos pirmųjų moterų kompozitorių jubiliejiniai metai, bet ir todėl, kad man asmeniškai dar niekada neteko taip intensyviai gyventi jokios kitos asmenybės biografija ir kūryba. Beveik obsesija, kai gaudai kiekvieną rastą kompozitorės gyvenimo faktą, nuoširdžiai pyksti ant rašinėtojų, kurie, pasigavę kito autoriaus muzikologinį teiginį, tąso jį nesuvokdami prasmės, nes nepažino jos muzikos, ir dar labiau siunti...


Kabala vis dar kaitina žmonių širdis. Džiazas – irgi. Spalio 16–20 d. vyko 32-asis „Vilnius Jazz“ festivalis. Kiek daug muzikantų, kiek daug džiazo svečių! Prancūzija, Portugalija, Vokietija, Belgija, Izraelis, Norvegija, Latvija, Nyderlandai ir, žinoma, JAV – visi tilpo mūsų mažoj šalyje, romantiškajame Lietuvos rusų dramos teatre! O klausytojai? Kai kurie avangardinės muzikos mylėtojai apsilankė keturiuose koncertuose, kiti skyrė šiam...


× Ona Jarmalavičiūtė Pasaulinio garso pianistė Polina Osetinskaja vaikystėje buvo viena iš keturių Sovietų Sąjungos vunderkindų (kartu su smuikininkais Maksimu Vengerovu ir Vadimu Repinu, pianistu Jevgenijumi Kisinu). Pianistė žinoma dėl neįprasto repertuaro pasirinkimo, postavangardinių kūrinių ir klasikos derinimo. Po pasirodymo Zalcburgo festivalyje ji koncertuos Carnegie Hall salėje kartu su M. Vengerovu.     Kaip apibūdintumėte bendradarbiavimą su smuikininku Ma...


Spalio 11-ąją, vėjuoto penktadienio vakarą, pro sakuras šalia Nacionalinės dailės galerijos žmonės skubėjo į stipria energijos spinduliuote pagarsėjusio šiuolaikinės muzikos ansamblio „Synaesthesis“ koncertą. Tai pirmasis iš dviejų kolektyvo koncertų 29-ajame aktua­liosios muzikos festivalyje „Gaida“. Ansamblis savo kūrinius konceptualiai grupuoja: „Shivers“ ir „Waves“. Pastarasis koncertas skirtas vienam iš festival...


Kuo groti? Laisvoji rinka yra būtina sąlyga rokenrolui. Socializme buvo įmanomas tik netikras, surogatinis rokenrolas. Arba profesionalus, parodomasis, arba laukinis, gaivališkas, bet mėgėjiškas. Laisvo, laukinio, gaivališko, bet profesionalaus rokenrolo komunistinio režimo sąlygomis būti negalėjo. Ne vien dėl siautėjusios cenzūros, ne vien dėl suvaržytos kūrybos laisvės ir begalės kitų apribojimų. Viena svarbiausių priežasčių daug paprastesnė ir buitiškesnė. Anuomet...


Rašymas apie muziką yra tarsi šokiai apie architektūrą.1   Pirmasis estradinis koncertas Nuo mažens žinojau, kad viena muzika yra rimta, simfoninė, o kita – paprasta ir linksma. Rimtosios tėvas klausydavosi vakarais, savo kambaryje išjungęs šviesą, ir tos muzikos aš ne tik nemėgau, bet ir truputį prisibijojau. Kas kita ta lengvoji, kuriai skambant darydavosi linksma ir norėdavosi pačiam paleisti gerk­lę, nes televizoriuje dailiai pasipuo&scaro...


7:42 iš penktos platformos Padujos traukinių stotyje pajuda greitasis regioninis traukinys į Veneciją, Santa Lucios stoties link. Keliolika minučių po 8 val. mudvi su bičiule išlipame į jau įprastą rytinės miesto kaitros uvertiūrą. Nors į nuotolinį lietuvišką bienalės paplūdimį kaip studentės-dainininkės kursavome reguliariai visą birželį ir liepą, iš traukinio išlipančių keleivių minioje dusyk neatpažinau nė vieno. Nuolatiniai čia tik žmonių srautai, nuo vande...


× Jūratė Širvytė-Rukštelė Prieš keletą mėnesių „7md“ perskaičiau straipsnį (Renata Dubinskaitė. „Apie senosios muzikos „populiarinimą“, 2019-06-07), kuriame menotyrininkė ir baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaitė išdėstė griežtą poziciją apie senosios muzikos teatralizavimą, kultūros tarybos politiką bei tų keleto senosios muzikos festivalių Lietuvoje programavimą bei jų meno vadovų etiką. Prisipažįstu, straipsnis sutrikdė. Uža...


Portugalijos bažnyčios vis iš naujo pritrenkia aukso abstrakcija ir šventųjų natūralizmu. Kartą gyvenime teko net apsižliumbti vos įkėlus koją į šventovę nuo to, ką reikėtų pavadinti brutalia, fizine barokinio meno galia, beveik prievarta. Porto pranciškonų bažnyčioje kiekvienas sienos centimetras nuo grindų iki pat lubų vibruoja auksu padengtais medžio drožiniais. Nėra nė vienos tiesios linijos ir nė vieno lygaus paviršiaus: pinasi kūnai, augalai, ornamentai i...