Iš Koheleto knygos: Jų meilė, jų neapykanta, jų pavydas jau seniai pradingo. Niekad daugiau jie nebeturės dalies tame, kas vyksta po saule.

 

akivaro akis
užmerkia rausvą
saulėlydžio dryžį –
lyg išdžiovėjusių
žagarų ryšulys
bauginamai kybo
dangus –

įsikaušę nuo
klampių pramanų
„wienodi kejp prisz
Pona Diewa,
tejp prisz musu
brangiojaj Tewyne“^¹,
klimpstam
į vaizduotės bedugnę –

mūsų lyg ir nėra² –
tik spaudžiantys atmintį
priedermės tvarsčiai,
tik smaugianti mintį
kanapinė kartėlio
ir giltinė
laižanti sentėvių herbą...

 

^¹ Žodžiai iš 1863 m. sukilimo manifesto.
^² Po 1863 m. sukilimo ryškėja „bajorijos saulėlydis“, t. y. materialus ir moralus jos nuosmukis.

 

 

Iš Išminties knygos: Juk anie buvo verti netekti šviesos ir būti įkalinti tamsoje, nes jie laikė įkalintus tavo vaikus (...).

prispaudimo valandą
buvai atlapaširdis^¹:
keldavai sukumpusį
prie klausyklos,
guosdavai užsibuvusį
klaupte –

sunkiai atsiplėšdavai
nuo brevijoriaus,
Viešpaties žodžio,
tačiau it įsiplieskiantis
„nervų kamuolys“ –

tad, kai krašte
pritvinko nuodingų
garų debesys,
pakabinęs
ant gembės albą^²,
kaip Petras Atsiskyrėlis
vedei savo pauperum
Christi^³ į mūšį –

gerai menu
žemaičių dalgininkus,
it nekastruotus jaučius,
trempiančius
„blogų motinų“ sūnus...

 

^¹ Pasak vieno iš 1863 m. sukilimo vadų J. Geištoro, kunigas A. Mackevičius buvęs pilnas tikėjimo, karšto būdo „nervų kamuolys“ ir tikrai „visą Žemaitijos sukilimą įkvepianti dvasia. (...) Kaip Petras Atsiskyrėlis prieš amžius vedė fanatizuotas minias, taip Mackevičius vedė žemaičius (...)“.
^² Baltas kunigo liturginis drabužis.
^³ Kristaus vargdienius (lot.).

 

 

Iš Izaijo knygos: Todėl šeolas plačiai atvėrė savo ryklę, pražiojo savo bedugnę burną, prasmegs joje tautos didžiūnai ir varguoliai, jų pokyliai ir pramogos.

partizanui Juozui Lukšai-Daumantui atminti

galbūt atsidėsi
lūpažiedžio rozmarino
kvapams,
stiklo gludinimui,
architektonikai
ar pasaulio
pradmenims, bet

rytoj – šiandien:

atbukusi ryla,
luošių menuetas,
Dovydo mėtyklė^¹
ir krūtinkauly
drumzlus maudulys –

istoriją palik
kapinynų sargams,
kniedžių meistrams,
klastotojams ir
gurmanams, nešantiems
pelną iš prekės
ženklo „Amor Patriae“^²...

^¹ Užuomina į Dovydo ir filistinų milžino Galijoto kovą (1 Sam 17).
^² Tėvynės meilė (lot.).

 

 

Iš Apreiškimo Jonui: Išeik iš Babelės, mano tauta, kad nedalyvautum jos nuodėmėse ir nepatirtum jos negandų!

 

tremtinių atminimui

1.
jam buvo lemta pereiti
tyrlaukį – tvoskiant pragaro
karščiui, akies krašteliu
stebėti kaimenių pirmienas,
gremėzdą piemenį ir svetimą
gentį, paženklintą klastos
tatuiruotėm – jam,

tarsi naujakrikščiui, buvo
skirta išsrėbt Vitae Novae¹
viralo dubenį...

2.
naktimis,
nugrimzdęs į bedugnį
miego ąsotį, plaujodavo
sapnuose – kamavo lašinių
ir svogūnų užkalbėjimas,
užniežėjimo ekstazė ir
dizenterijos pasiutpolkė – rytais

puldavo kalti iš geležies
klaiko sentencijas, – nors, sako,
neatsakydavęs našlei užtraukti
ratlankį ar apkaustyti
skrynią...

¹ Naujo gyvenimo (lot.).

3.
kartais
prie žaizdro kalvėj ar
kolchozo grūdų sandėly,
mauktelėjęs „Maskovskajos“
iš kakliuko, su sopuliu
ir gašlumu, susuktais pirštais
imdavęs glamžyti spiegiančią
mergę-armoniką, – ir taip

iki sąmonės netekties, idant
užmirštų tuščią žmonių
filosofiją...

 

 

Iš 35 psalmės: Juk be priežasties paspendė man pinkles, be priežasties iškasė gilią duobę mano gyvasčiai.

 

saugumo rūsiuose nukankintiems atminti

1.
tarsi išnarai, apsivyniojus
ant tylos virbo, nesusmukti
prieš grotų veidrodį

išvengti staigių minties
slenksčių ir atmušti
vaizduotės puolimą

įsiklausius į pilvo
šlamesį, it šešėliui
plaukti apsto upe

išvydus demonus, aplenkti
„kartybių taurę“ ir godėtis
driežo gimties

stojiškai priimti smūgių
atnašas, bet laiku
išvirsti gulto lenta –

ir tik įstrigus tarp šonkaulių
kumščiui, išsiginti traktato
„Peisistrato^¹ klasta“ autorystės...

^¹ Atėnų tironas.

 

2.
įsmukus į ašutinę, išvargti
juodosios magijos prakeiksmą
ir vengti pykčio injekcijų

lošiant iš dvigalvio erelio
iškamšos ar prometėjų grūdintos
žvaigždės, saugoti kepenis

išmetus kauliukus, atšipinti
žaidimo įkarštį ir kantriai
iškęsti papirosų akupunktūrą

išspjovus mėsgalio gumulą,
monotoniškai tirpinti mantrą
ant galo liežuvio –

o susiuvus kūno atplaišas,
nepažeidžiant istorijos reglamento,
laikytis švaros...