Astos Čižiūnaitės, Arvydo Valionio ir Sigito Tut­lio trieiliai

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Asta Čižiūnaitė

 

*
apsnigtam parke
balandžiai snaiges lesa
žiemos badmetis

 

*
nakties tyloje
be garso dūžta snaigės
negaliu užmigt

 

*
pirmasis sniegas
pakeltą koją krato
naminė katė

 

*
pūga siautėja
autobusų stotelėj
tik besmegenis

 

*
varnos medyje
drasko rytmečio tylą
sapnus kapoja

 

*
kur tavo broliai
sniego paukšti ant ledo
gulbė tarp ančių

 

*
snieguose skyla
melsvos šafrano taurės
gamta netaupo

 

*
tik šalti kūnai
ir pilni žandai aistros
varlių vestuvės

 

*
žiūriu nuo liepto
veidas banguoja ̶ mailius
gaudo mano akis

 

*
skaisčiai geltonos
pienių liepsnelės pievoj
kvepiantis gaisras

 

*
akimis renku
rugiagėles ̶ negaliu
bristi per duoną

 

*
paleidau šunį
parnešti varnalėšų
grįžo netuščiom

 

*
lapų kilimas
mergytės su smuikeliu
kelias į šlovę

 

*
vaikai lapuose
tarsi lovoje dūksta
prisiminimai

 

*
šalna šukuoja
purias jurginų galvas
pamotė grįžo

 

*
dienos pabaiga
senas kiemsargis šluoja
praeivių pėdas


 

 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Sigitas Tutlys

 

Balandis. Nuo miško pakraščio

Pavydžiu tau, suopi
Ant kėnio viršūnės –
Žalios platybės!

 

Padirvys. Sužaliavęs maumedis

Rausvi kankorėžėliai.
Pulkelis uodų ir lutučių
Pavasariu džiaugias.

 

*
Šventyklos varpų garsai –
Nesuprantama kalba
Pavasario vėjui.

 

Maumedžių miškelyje

Vasariškas grožis:
Po lietaus tarp žalsvų
Kankorėžių žalvarniai.

 

Geriant arbatą savame būste. Susimąstymas vienumoj

Lapkričio vakaro ūkanos.
Giliausias
Metų laikas.

 

*
Pavydžiu jums, karklai –
Jus aplanko zylės
Kaimo žiemiškoj tyloj.

 

Viduržiemy sode

Baltos obelys
Baltą gegužę
Sapnuoja.

 

Vasaris. miškuose

Įsiklausau:
Girios balsas žiemą –
Vilkų staugimas.

 

Girioje žiemą

Lūšies pėdsakai
Baltoj tyloj. Supratau,
Kad pasaulis toli.

 

*
Lėtas vidudienis:
Málkinėj klausaus,
Kaip šnara rudenio lietūs.


 

 

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Arvydas Valionis

 

Laiko grandinės

*
Raidžių tiek nedaug,
o kiek žodžių sukurta,
dainų kiekvienam.

 

*
Šliogerio bulvę
ant pjedestalo kelkim –
simbolį minties.

 

*
Realybė čia
lyg Borgeso fikcija –
lemties ruletė.

 

*
Sapne skausmingai
į delną smigo rožė
iš Rilkės posmų.

 

*
Kūrėjai, lankę
kursus Vasaros gatvėj,
genijais tapo.

 

*
Sudie, chazarai,
erdvėj Visatos laikas –
praeities tekstas.

 

*
Į Anapilį
Jau nupėdino Geda,
Bet Strazdas čiulba.

 

*
Ši perkūnija
paskutinė manyje –
amalas tavy.

 

*
Mane aplankė
nuplikusi ašara –
nejau senatvė?

 

*
Taip, taip, Viešpatie,
tai jos žvilgsnis kerintis
neša pragaran.

 

*
Per širdį brenda
skolų išieškotojai –
rankraščių ieško.

 

*
Vėtra šiaurėje
iškirto baltams biržę –
Radviloms sostą.

 

*
Karas praeity,
tėvo kapas nežinioj –
kur žvakę uždegt?

 

*
Vienišas žmogus
po žydinčia obelim
Niutono laukia.

 

*
Rasota žolė
nuplauna mano kojas –
vėl jaunas esu.

 

*
Be Jėzaus Kristaus
džiūsta sielų Jordanas –
atverkit širdis.

 

*
Kaip bėga laikas –
arklys vietoj kentauro
ir Šuo žvaigždyne.

 

*
Skurdas akyse
iš vaikystės portreto
saldainio laukia.

 

*
Rūkau, rūkysiu
ir tabako matricą
veide nešiosiu.

 

*
Duris atvėriau,
po kojom puolė vėjas –
ir jis ne šventas.

 

Draugai