Birutė Grašytė

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

*
Tykus ir baltas
Žuvies kaulelis
Gerklėj
Netiesus riksmo stuburas
Įstrigęs per lietų
Anapus tvenkinio
Tu man
Jacaranda žydint

 

*
Sapnavau tave savo kaime
Sutikau einantį žvyrkeliu
Sakei nebe pirmą kartą jau
Dažnai čia pavaikštai
Dar sakei kad va neseniai
Samanėko link
Dvi stirnos nubėgo
Prisiminiau kad ir aš mačiau
Tokios lengvos
Kad net pėdų sniege nepalieka
Bet jei žengtų kiaurai
Tave pabaidytų

 

*
Teka upė sutemus lėtai
O virš jos šviečia
Vilko žvaigždynas
Nasruose
Paukščio sparnas
Labai panašus į žuvį
O po kojomis gurgžda
Spalio mėnuo
Zuikio širdis

 

*
Sugulę net karvių šešėliai
Per popiečio saulę
Zvimbauja bimbalai
O viena kur ilgiausiai negirdyta
didingai stovi
Įmynus į rudųjų skruzdėlyną
Maskatuoja uodega
Čiaumoja
Patykom temstančią
Pievą

 

*
Krebžda
Sudžiūvęs mėnulis
Tarp dvigubo lango
Juoda uoga
ropoja serbento šaka
Nežibėk
Baltas žuvies žvyneli
Sniego kandie
Jaučio žvilgsnis jau pilnas
Juodųjų serbentų