Donatas Petrošius. Kovos klubas

Vieno eilėraščio tema „Baltas lapas“ konkursas

I vieta. Dalios Bozytės eilėraštis „Baltas lapas“ – čia

II vieta neskirta

Donatas Petrošius. manipuliacija.lt nuotrauka

III vieta
Donatas Petrošius

Kovos klubas

Blaškėsi prie įėjimo į salę, kur tuoj tuoj turėjo prasidėti
apdovanojimo ceremonija. Bandė kalbinti skubančius
į iškilmes. Visi jį apeidavo kuo didesniu lanku. Savas –
atpažinau iš raudono taško po dešine šnerve. Kažkada
prasileido iš kairės. Gal ir ne kartą. Po to vis nerasdavo
laiko nueiti pas gydytoją, kad lazeriu uždegintų krauja-
gyslę. Dabar sunkiasi, kai gyvybės syvų susikaupia per
daug organizme. Apsisukau, nuėjau į savo numerį. Iš kur
pasiėmiau viskio butelį. Kai grįžau, kraują iš po nosies
buvo nusivalęs – blunkanti raudona linija nuo plaštakos
iki pusės smiliaus. Kiečiausi juk yra ne tie, kurie juodąjį
diržą pelno išlaikę egzaminus, – užsveikinau nepažįstamąjį
ir truktelėjau iš kaklelio. O tie, kurie ateina ir pasiima
patys, – nudžiugo many brolį atpažinęs. O užvis kiečiau
yra skaityti veidus – prieini arčiau ir pamatai iš akių, iš
kvėpavimo – kuris kurį, – vėl truktelėjau. Jis buvo ne iš tų,
kurie stabdo. Tereikia skaityti veidus – ant kaktos parašyta
kiekvienam – ir kaip gyveni, ir kaip laikaisi, ir kuo baigtųsi
judviejų susirėmimas, – akimis sekiau jo rankas, kad butelio
kaklelio neiškruvintų. Aukščiausias kovotojų lygis yra, kai
susitinka ir be kumščių išsiaiškina, kuris ko vertas, – dar
kartą užsiverčiau. Kaip šachmatuose, – atitarė kraujo bro.
Ryžausi paklausti, kokiais keliais jisai pateko į šitą keistą
žodžių ir gyvo kraujo puotą? Atlydėjau savo brolį poetą, – pa-
aiškino. Ir aš, – tyliai sau pagalvojau, – turiu tokį brolį. Irgi
saugau kaip beišmanydamas. O kuris iš tų, puotautojų, yra
tavo brolis – užeikim, prisėsim prie jo stalo. Nea, eik vienas, –
nesileido įkalbamas, – lengvai surasi jį pats: už daugelį visa
galva aukštesnis, megztinis atidaužytas iki siūlių, mostai platūs,
bet neišsišokėliški, veidas baltas, stačiakampis, ant kaktos
viskas aiškiai parašyta, bandyta braukyti, bet esmė persišviečia.
Iš toli atpažinsi ir tamsoje – šviečia raudonas
kablelis po nosim.

 

Poetinis Druskininkų ruduo 2015