Aksomopatija

Aksomopapija aukcionuose veikia kaip žaibiška mirtis
neįkainojama pradinė kaina ir kas prieš ją atsilaikys dekoltė
nėriniuotą ne – silikoninę geidulingą rėžį tarp didelių lyg
šiknos pagalvėlių o visgi aukciono plaktukas nukrinta greičiau
nei šūksnis parduota ir šūsnys plebėjų spūdina lauk susigėdę
kaip po išpažinimų šv. Augustino taip ir nepaglamžę jos papų
aksomo švelnių po cilindriniu gedulingos našlės skrybėlaitės
krašteliu nėriniuotu tarp pelkių kanjono su skardžiais
neišbrendamais

 

Miobijaus juosta

Atsitraukimo planas žengiant pirmyn Miobijaus juostai tapus
išklotine kai vidurdienio demonai juda mušdami pietų būgną
pavojingi tiek kiek nusprendei o pamalonintos lūpos suėdusios
tonas lūpdažių o pudros mana ant peruko o sariai ir mantijos
prieš akis pradedančio turguje kalti antrąjį milijoną pomidorų
pardavėjo negeros neskaisčios tos akys su gražiomis ilgomis
lenktomis blakstienomis kaip sakė prityrusi laikrodininkė
ir banglentininkė jai atkartojo ir apgavo jį besimuistantį
ant smėlio pirštu nupiešusios nepadorų smagumo ženklą ir
slenka kaskados vidurdienio nepataria liautis o karkluose
liūtė riaumoja nepatenkinta kad alkani vėl kačiukai šalyje
nekaučiuko tik gumą kramsnojančios lūpos pavėnėj blakstienų
dar kruta

 

Dvasių medis

Eiklus tavo žingsnis sinjore eiklus tavo žirgas
Mustangas kurį pabalnoti norėčiau karmen savo valties
Ir vėjas toksai palankus tavo kulkai tau pučia į nugarą
Karštas tas žingsnis apžergtum ir jotum į pragarą
Nereik cabaleros jums žvingaut neturite tokio
Šovininės seniai užrūdiję ir panoramą užstojai
Tas vaizdas kaip dzeno moliūgas skanaujančiai sielai
Belytė jinai bet jos akys kitaip nudažytos
Jis buvo tas vaizdas jaunystė kolekcijoj Prado
In corpore raumenų batistinėm kojinaitėm kai laikas
Į patį meniską dangaus šlitinėjančią saulę užrito
Ir suvirino siūlę muchachos nepykit uždusiu
Aš dvelksmas mergaitės iš drevės kuri dvasių medyje žioji

 

Stebesys

Vakarai savo debesis lieja safyrui kristalo
Žuvis tau krutina žiaunas ir plaukia link tinklo
Jei vaizdas užlietas stichijom vandens kurs iš oro pažvelgus
Atrodo banguodamas juda šviesos vis palydimas kirčiais
Botagas taip žvakę gesina taip garsu vieno delno
Pliaukši katutės maestro kurs kviečiamas bisui
Tai biseris žiba prieš tapdamas deimanto kūnu
O dvelksma gaivos nesiliauna o plaukia pelekas
Prisimenu pernai tai buvo rugpjūtį dabar veik prieš Jonines
Ir kas taip pajaustų pažvelgęs į Rytus – ten gera ir sausa
Štai ponas šunie jums sausainis sąžiningai ištvėrus omertą
Jums oro omletas

 

Dog Lord

Jis raitas ant musės nujojo nebūdamas elfas
Jis klėtis pripildė ir variu padabino hamaką
Išmokė spindėti kinivarpą ir uoslę jos suteikė regai
Šaunus buvo pakastas mano šuva ir draugas sargas
Ir agentas buvo draudimo piršybų ir balių
Kaip aidas jis aidi skardžiom ambrazūrom ir erkeriais
Padėdamas tašką kur būti neturi atvarė vaikaitį
Haskiuką pliušinį meškiuką iš vazos etruskų
Ir pjuvenom šeria man seiles kai šilta gulėti
Kažką apkabinus gal savo paties embrioną
Tas kauksmas Mėnulio Vilkų pasiteisina kartais
Kartai žioplių o turėtų jie būt skvarbiaregiai
Gal bus kai godot išmoks gododami Godo
Gedėdami dogo

 

Apžvalgininkas

Štai keturrėplos tankistės lervoja žvangėdamos žvyru
Farvateriu dugno kanjono kankaną sutrypę
Ir žirklėm įveikę kartelę tinkamo aukščio
O maitėda suka ratus ten kažkur jeigu užverti galvą
Kad kaklo slanksteliai traškėtų iš akių pasipiltų žvaigždutės
Išvystum G tašką galbūt taip pakibęs atrodo sparnuotis
Kitoki visai mes apveizimi jo vizijos adatai jo mikroskopo
Lęšių sistemai – dramblių besigananti kaimenė
Ir kvapas dvėsnos keturračio

 

Dievas yra priešas

žmogus yra kliūtis kurią reikia pašalinti
dievas yra priešas tave mylintis tėvas
žaliuose liepų kubiukuose mergaitė draugo
lūpose baltas yra jo švarkas griežtai
pareigūniškas erzina tave: imk ją ir mylėk
demiurgas despotas apsimetantis šėtonu mažam įgąsdintam
berniukui kuris yra jo ruošiamas kariu mūšiuose
prieš save patį vargšas sudaužytas
Dievas skubiai užsigrimavęs kraujosruvas
ir mėlynes kad nesukeltų tau šoko savo
cacai lialiai pliušiniam šuniukui saldžiam
cukriniam agurkiukui ilgai slėptam
viename iš begalinės daugybės jo balto
švarko kišenių pareigūniškai sterbliniam
su auksiniais mičmano antpečiais
kliūtis kurią reikia pašalinti nes
pašaliniai pašariniai yra įveikimo veiksmai
bet nėra jokio veiksmo kai atsimeni
kas buvai: dulksna slidūs
šešėliai ant plokštuminio rutulio ir
matai kad esi savo tėvas kuris taiso stropiai
suspaudęs dieviškas lūpas mokinių
rašinių klaidas. Blizgesys. Muzika.
Būgnai ir čirvai. Jau dabar tai duos.

 

1002

Nemaniau kad taip buvo bet buvo
blogiau nei galėjau manyti
džiaugiuos kad ne man tai nutiko
pasakok verge nepabosta šis lūpų
skaistusis nutikimų po svetimu kupolu
nepaliaujamas darbas prišaukiantis
miglą ir miegą ties baldakimo sandūra
virš tektoninio plyšio
pasakok verge duosiu
kitą tau vardą suteiksiu
gyv. ploto kvadratą šacho
palapinėj po to nužudysiu
jei anksčiau neištiks infarktas
geras tavo adrenalinas
širdžiai dar ne formaline
o be to o be to
o be to dar yra obertonai
prieblandos pustoniai magma
magija židinių
kaip žydėjimas lauko kanapių
kaip spindėjimas vaiko pakrantėj
šolom

 

Makedonijon

kaip man save išsiverst
į kalbą albanų kaip man
makedonijon nekeliauti kalbą
ispanų ir jotvingių baskų
kalbą rusų ir lengvidžą anglų
ir spąstų koledžo išvengti
ir šviesą išjungti
kaip man išversti vertėją
nuvirtusią virtuvės tachton
kaip peleką žuviai prikalti
ir duonos gaut baldams
visagalės knygų lentynos
jos prispaudusios gniuždo batus
geltonus chrominius
nemadingus bet vaikščioti skirtus
jos vietoje vaikšto kai skopjė dreba
visagalės lentynos
ir solidus vištakumas
pavieniui išlikusių knygų
neverčia manęs į albanų
nugarėlėm gerai netaria
nekeliausiu

 

Perniek

du tamsūs bičiuliai du šviesūs
elegancijos vekseliai byloja
startas ir spurtas o miego
baseinai pilni be vandens
ištrauks save kvazistepui
mansardoj su žydinčiais laikrodžiais
oranžerijos patikimumu
dūžtančio stiklo detalėmis
šukos šoko ir grojo kol lūžo
armonikėlė be lūpų
lūpinė patikrinta
seilių ir legionligės ertmėmis
ir visi manys kad dainuoju
nes mano manyti nes mano
du šviesūs du tamsūs
ir vienas nuėjęs perniek