Trepanacija

Žalių dienų aidai raudoni sklinda
ir kiaušo trepanacijos garsai padaro
šią akimirką žavinga nesitikėki atly-
gio už tai po ampulės trečios morfė-
jus bunda ir perstumdomi baldai tau
praneš kad nevispročiai visgi gavo skun-
dą ir greitai šičia apsireikšiu aš

Pianistas

Vos prabudau vėl ėmė groti bliuzą
kaimynas pianistas nors tu ką bemoliai
riebūs krentantys į sriubą do diezo ir
kvarteto aplinka per plonos sienos kaip
išspyrus koja insinuacijos tokia baigmė
kai loja šaudo spjaudo ir kakoja į snu-
kį duoti net ne nuodėmė silentium
maldauja organizmas ausų kamš-
tukų arba lorafen meniskas trupantis
tu pianiste kodėl kentėti šitai reikia
man einu į lauką paskui karavaną
didžiuoju šilko azijos keliu alachas
vienas o aš antras senas jaunuolis trūks-
ta šičia tik arklių pro šalį prazvimbia
šauni tačianka gruzinų karo kelias
netoli lig apijaus pėsčiom kapoti tenka
visi keliai į romą dideli bet štai takelis
posūkis į kairę pievelė žemuogių tik
man skirta toliau pelkynai net ir ne-
sidairius – tokia ši pianistų planeta

Sujudimas

Ir vikingų loto ir nekrologai vis nar-
šo astrologijos gelmes pražyla peisai
ir ginekologas vis neateinam į pasaulį
mes įstrigom triūboje saksofonistės
žandai jos tartum užpakaliai du su-
junkit mielosios telefonistės mus su
žeme čia vienas aš kalbu nesąmonė
kad ją privatizavo ir oro atmosferoj
neperdaug aš noriu kepsnio ir sulos
iš klevo neverk mieloji sąmojį išspjauk
tuojau išsiperėsim sumojuosim spar-
nais ar rankom kaip dievulis duos
apsiplunksnuosim išsidegutuosim
ir mums praeiviai rankomis mojuos
kaip stena vario dūdos pučias plyšta
ir parako ir dujų su kaupu sakykit
kas nujojo mano vištą norėjau skrist
o pragare lieku

Ona

Špižinis apavas netrukdo austi
man svajones iš medžio atliekų tik
reik visiem truputį susispausti spau-
doj daug vietos kai aš bidzenu špi-
žiniais belsdamas tik vieną taktą
kad ir strategija gal bus gera
jei prisiminsime tą keistą faktą
kad per ilgai gyveno net ona

Lemtis kita

Ožka begėdiškai mėnulį graužia kaip
atpirkimo ožį krasnodaras netikėlį iš-
sikepa ant laužo ir dar kiti dalykai
gūdūs daros o gudų girioj mano pėdos
mėtos lyg gimnazistei po prijuoste lįstų
straubliukas dramblio stribo automatas
gal išsigąstų kai mane išvystų ne emb-
rioną prie kasiopėjos stačiagalviais
nutaikytą į gimdą o partizaną poka-
rio korėjos kuris apginti bando žemę
gimtą taip viskas sumeluota suvėluota
tik puslapiuos istorijos dar skauda nes
man paskyrė kitą ešafotą kaip perraudot
triskart rachelės raudą

Žvejai

Iš laivo kėlėme tonas krevečių kalmarų
ir omarų ir žuvies vis tiek šekspyras nepasakė
ačiū žiūrėk kepurė dega be vagies kokoš-
nikas liepsnoja ir cilindras nes baigė gert
chajamas o vandens ir taip neturi
samarkandas – lizdas vagių lai dega
buchara gyvens činaros
šlama klaidžioja červoncai erdvėj virtua-
lioj vandenvežys įdarbintas ir krinta
karbovancas kai traukia gulbė lydeka vėžys
minimalios algos minimalizmas ir dar omaro rubajatas
štai jei miestas pats sau pasistato klizmą
paniekinęs alachą okultizmą per pagirias
sunkias vartoti ima nelauki jo iškylančio
aukštai

Išėjo

Kai sinologija iš samarkando dar
nepasiekia rezidento biuro mažoj
krautuvėje senų rakandų trofėjų
meistrui nuotaika pabiuro išėjo nuo-
trauka nevykus sekės kabutėse ir
nuotaka išėjo taip pripūsta kad trū-
kinėjo segės ir kantriai laukė darbo
pribuvėja o grafiti grafienės nepavykus
taip pat išėjo ir kas neišėjo tai liko
šiam penktadieny manykim ant padų gau-
rai ir šūsnelis vėjo

Pamąstymas

Hipofizis vaikino geras ir ūgio būta
metrai du ir sukalbamas bet košmaras
jam krepšio niekaip nerandu o geisčiau
jį įmest į rinką kad nusipirktų koks
pirklys tačiau nemokytas netinka nes
pilnas bičų avilys o darbo biržėj
triūsia tranas toks korumpuotas kaip
korys kad akcijas supirko pranas ir
eko medų padarys todėl kartu su juo
praeivę dirbtinę ašarą braukiu palauksim
kol išlygins kreivę nes aš statistika
tikiu kreščendo krienas mormorando
mormonų santykiai antai tai eleganto
taip ant sprando tai lupus lupa vien
už tai

Litvakai

Šeštadienis šabtajui kulkos baigės
vis ieškau gojaus galinčio pridegt man
cigaretę šabas pilnas baimės nerūkius
noris žemėsna prasmegt dvėsna dvasia
pavirto miesto gojuj o gojai vangiai aplen-
kia mane nes reparacijos nesikartoja ir
šarka kepa kiaušus kamine tik vasara
vėsi ir sako vasia pavirsim mes vasiukais
dideliais kaip negražu išleisti kaunui
dvasią gyvenančiam vis sostinės laikais
tai kaip laikais paklausia bomžas tūlas
jam cigaretę duodi ir tava jau dega
bet atšoko vienas šulas litvakų daug o
lietuva viena

Kortos

Viena šešiukė ir dvi septyniukės pasako
prieš vienuolika dienų čia antikristas buvo
įsisukęs su sauja fukušimos pelenų šimta-
dienis napoleonui baigias prie vaterlo ir
monarchistai grįš į valdžią ir nelemtos
klausia raidės respublikonas tu ar žmogžudys
koks skirtumas kaip vilką bevadinsi
į mišką žiūri jo akis žvaira sviestuotu
sviestu svieto negadinsi svarbu pilna puo-
dynė ne kiaura tartum kišenė krizinės
valstybės krizena diržą veržiasi gerai
kad ne ant kaklo dar yra gyvybės ant
petnešų pakibęs pamatai artėja dugnas
bet staiga į viršų jos kilsteli ir girdisi
žmonos kaimynui balsas mirsiu neužmiršiu
apsimyžau iš juoko nuo dainos jos susiner-
vinęs iš jausmo tyro atšauni kad atvėstų
ši dama pažvelk ant spintos ten kur sle-
pias vyras ir balių baigsi apsišikdama

Teatras

Aš glosčiau moterį kuri po padais šnarėjo
kaip surukusi vyšnia ir džiaugėsi lyg puslit-
rį atradus tačiau tas džiaugsmas nėjo į ma-
ne o smuikas verkė tarsi įgaliotas pranešt
kad viso labo devyni o ne šeši akordai bet
pragrotas laukimo oras tvenkėsi many kol tren-
kėsi atatupstas į sceną draperijos šiugždėjo
ant plaukų senos artistės sprendžiančios pro-
blemą vaidint toliau ar dingti nelaiku į am-
žinybę mėlyną į burtus kaimyno jos bruneto
brutalaus ir taip jai tiko petnešos ir smurtas
kad nutarėm abu išgert alaus po padais buvo
gera taip gulėti nes buvo vėsūs ir malonūs jie
o sirpo suvalkijoje avietės kaip tardytojo
nosis prieš dosjė ir slinko vamzdžiais
metai radikalūs radikulitas kaulus laužė
greit nučiupinėtas tavo idealas ir krūtys
didelės tikrai mergait