Vaistinė

Naktinis žiburys naktis ir gatvė
ir VAISTINĖ pastojus kelią
kaip nulieta iš garsiojo eilėraščio
ir taip gyvenk nors pusę
tau atseikėtųjų metų
nieks nesimaino niekas nesikeičia:
naktinė gatvė – vaistinė
ir dručkis vaistininkas
atliekantis aukas dievams
mikstūromis bei tepalais
numaldęs ne vienam
ligos ir skausmo erzelį
pravijęs liūdesio dainas
išgraužusias ne vieną pavojingą
skylę laivo borte
vadinamam gyvenimu
ant žalio kalno po klevais
kur senas namas dūsauja ir stena
pakalnėj – vaistinė
žibintas vieniša akim ir gatvė
ir storas storas vaistininkas

 

Kas permirkęs…

Kas permirkęs gyvenimu
lig siūlo galo
šitam lietus jau nebaisus
juk taip dainuojama
toliau – gražiau:
iš aukšto žiūrime į tą
kurs vyno niekina ąsotį
lai toks žmogus pavirs pamatine
ir ims po pamatu šokuoti
motina tokį pagavus užpils
degtine – vaistams
nuo septynių ligų
o dievai – jūsų pilvai pilni juoko
iš žmogelio negandų beigi raudų
toliau traukia gėrovai:
o Bakchui mes visi kartu
sušukim: tegyvuoja vynas!
tas vynuogynų kraujas grynas
jiems bedainuojant betraukiant
prisideda Panurgas ir Panta
Griuelis pamislyk – Panta Griuelis
neprilygstamasai jaunuolis
su berete mandolina
ir išpuoštu daiktadėčiu
bei klausimu ant lūpų: vesti
ar nevesti visgi?
ir su griausmu jam atsakysime:
tai veski susimildams – vesk!

 

Toliau daina...

Toliau daina dar nesibaigia
įmirkę stalo duobkasiai
ištrauks kortas – kas tūzas būsime
o kas valetas su alebarda ant peties
šveicaras samdinys iš tų geriausiųjų kalvos
kur tokios rūgščios vynuogės
anot senovės patarlės:
gerk vatikanišką vyną
jei actas tau malonus
kas vyskupas o kas karalius būsim
tik damų nėr šioj užstalėj
nes damos negeria...

 

Damos negeria

Nes damos negeria
jos kalbasi masonių ložėj
nes vyrai jų ir mylimieji
atsidavė menams – gitarų muzikai
ir kortoms
tik skelia per dienas Vežimą
tik degustuoja ir dainuoja:
o Bakchui mes visi kartu
sušukim: tegyvuoja vynas!
o damos sename dvare
susimetė Židikuose pas Raganą
kas jas ten ras
ir kam į galvą beateitų
jų tenais ieškoti?

 

Angelas ir ligonis

Štai pjesė: piemenaitė ir kaminkrėtys
scenos etiudas: vienuolė ir nepraustaburnis
pastaba paraštėje: tinginys ir seselė gailestingoji
anglas ligonis rateliuose ir angelas
prisiklausęs pasakų – prisiklausiusi – reikia rašyti
Prisiklausiusioji – romaniukas toks
gal tik apsakymas – scenos vaizdelis
įsimylėti per ausis taip moteriška
pabėgti iš namų ligonio saugot
slaugyt – klausytis pasakų
broliukas kai nujos kaip duos nagaika
tam mėlynbarzdžiam anglui
kai pertrauks per pečius skersai ir
išilgai – tuojau pagis ir vaikščios
kaip šilkinis – balandėlis
o dar draugu laikiau
dainuodavom studentiškas dainas:
linksminkimos pakol jauni esma
nebus laiko mums linksmintis
kada pasenėsma – pusgalvis ir tiek
buvau priprato čion žaltys
užanty susišildė judas
ir išvogė man seserį
pasaulio gerintojas atsirado
dvarelis užstatytas o sesuo turės
priprasti leisti vakarus didžiajam
kambary kuriam mužikas nudobtas
senųjų ponų ir želia patvoriuos
vaišoklių* krūmai o prie durų notnerės**
o močia atgulė su rūbais išeiginiais
tik žiūri į lubas ir nekelia

*serbentų
**dilgėlės

 

Rugpjūtis

Rugpjūtis turi savo šviesos
ir be saulės
kaip ir žmogus kuris turi
praėjusią meilę ne meilę jis turi –
mažas geležies dureles
savo vidaus slaptybėj
kurios ima ir girkšt atsidaro
nelauktai užklumpa tave
su knyga su vyno taure
atsidaro per sapną lyg
pragaištingą mirties valandą
pro jas išeina tavo mylėti
pavidalai padūmavę
iš blausumos
šypsosi?
nežinai ar jie šypsosi

 

Erškėtrožė

Susitiksim kada varnai
Varniuose prisipus šaltos
kryžiuočių žmogienos

susitiksim kada raktų
skylutės apaks nuo svetimų
meilių – nemeilių veizėjimo

susitiksim – manau susitiksim
kada vyskupo lūpos išspaus: gana
daugiau jau nė vieno dvylekio
už amžinatilsio žodį!

susitiksim – greičiausiai ne
nes gyvenimas pralėkė
o aš rašau – plėšau – rašau
miegu po galva padėjęs Milašių

ilgas tas mano miegojimas
ant tavojo kapo rožė
rožė erškėčiuotoji

 

Lošime

Lošime pagrindinės figūros
tūzas ir šūdvežys
toliau jau karalius ir karalienė
riteris – kapralas
eilinis kareivis – ant galų galo
jaunas – labai jau jaunas
sargyboj stovintis valetas
teturintis tik ietį – norą begalinį
kažkuo – gal generolu būti

tūziukai gali viską šitam lošime
pakeisti viską gali ir mažasai
šūdvežėlis nes neturi ko prarasti
žiūrėk tykiausiai privažiuoja
prie karaliaus ir užverčia visą kaušą
aukso ant karaliaus – kur karalius?
sėdintis štai ant pasostės – tu dabar
karalius o karalius
dabarčiui šūdvežys