Ieva Gražytė

Eilėraštis visų pirma yra grafikos darbas. Iš savo tipografikos langelių reikalauju švaros ir struktūros. Vengiu perteklinių ženklų, kad neužkraučiau dviprasmybių naštos. Simbolių naudojimas – tik dar vienas būdas bandant neuždusinti minties. Neturiu noro užrašyti viską, rašau tik tiek, kiek atrodo reikalinga.

 

Guodos Taraškevičiūtės nuotrauka
Guodos Taraškevičiūtės nuotrauka

 

 

REIKŠMĖS

 

Žodžiai yra ženklai 

Tapę simboliais

Todėl semantiką

Maišom

Su semiotika

Todėl kimbant

Prie žodžių

Kabinam

Dalį savęs

 

 

D

 

Įkursiu imperiją

Tarp Osmanų ir Baltijos jūrų

Ir apgyvendinsiu ten

Arijų tautą

 

 

E

 

Dievo būtį įrodantis faktas:

Marxą nuo Friedmano

Skiria šimtas metų

 

 

K

 

Išprievartauti save

Kito rankomis

Nėra biblinis motyvas

Bet visi mirtingieji

Nors kartą yra

Šaukęsi Dievo

Tokiomis aplinkybėmis

 

 

G

 

Mes trokštam

Utopijos

Nesuvokdami

Kad ištroškę esam

Kūrybos

O ne to

Ką išties

Galim laikyti

Rankose

 

 

B

 

Nuversiu

Šatrijos kalną

Kad akimirkai

Nustotumėm

Žiūrėt į Olimpą

 

 

C

 

Viskas

Daugiau mažiau

Iš antikos

Tik mes

Iš savęs

Herojai

 

 

Popierius

 

Rašyti

Kaip glostyti

Veršio liežuvį

Vilkti pirštą

Švitriniu popierium

Su tikėjimu įsipjauti

Iš malonumo

Su viltimi būti pagydytam

Prisilietimo

 

 

Kūno kalba

 

Mano Kūnas

Po mirties

Nieko neveiks

Sako

Mano kūnas

Po mirties

Ir toliau

Priklausys man

Sako

Mano kūnas sako

Kad ir gyvas

Būdamas

Su manimi

Neturi nieko

Bendro

Sako

Bendrystė

Neturi kūno

Reiškia

Visą savo laiką

Nugyvenam vieni

 

 

N

 

Stikliniai dangoraižiai

Pradurs mano

Portikų skliautus

Įsirėžę į dangų

 

Jie netelpa

Po mano

Kūno bažnyčios

Skliautais

 

 

Autorės piešiniai

Autorės piešiniai
Autorės piešiniai

 

 

7

 

Kada gausiu teisę

Į pretenziją

Nebijodama

Kad teks kurti

Save tokią pačią

Tik vėl

Iš naujo

 

 

8

 

Aš esu

Tarė Dievas

Pastatęs šventyklas

Ateistams

Jų pačių rankomis

Prieš kiek daugiau

Nei du tūkstančius metų

 

 

10

 

Nėra argumentų

Įrodančių

Mūsų būtį

Tik buitį

Dulkės

Tirščiai

Tekstūros

Seniai praradę

Identitetą

Panagėse

 

 

12

 

Du tūkstantieji cituoja:

Kas leidžiama Marsui,

Neleidžiama Venerai

Ir

Cogito, ergo assume.

 

 

209

 

Teoriškai

Subkultūroms numirus

Viskas

Turėjo tapt

Kultūringa

Draugai