Julius KELERAS

Fin de film

Vaisiai ant stalo.
Ji užsimeta chalatą, virpančiom rankom prisidega cigaretę.
Fin de film.

Valtį stumia link ežero.
Lūpos jos širdele, ironiškos, šaltos.
Fin de film.

Miega išsižiojus.
Vaikas prieina, į burną jai įkiša pirštą.
Fin de film.

Apnuoginta nugara, ji pasiverčia ant šono.
Jis jau su lietpalčiu: atsisveikinimo žvilgsnis.
Fin de film.

Oda prie odos: jie susiglaudę.
Telefono skambutis, jie net nesujuda.
Fin de film.

Šuo raivos vešlioj žolėj. Ežeras.
Ji brenda į drumzliną vandenį.
Fin de film.

Junta: jis seka paskui.
Sustoja, atsigręžia. Ilgai bučiuojas.
Fin de film.

Vanagas iš aukštai tyko vištų.
Nuogos jos krūtys žiūri į debesis, temsta.
Fin de film.

Atriša liemenėlės raištelius,
kelia rankas – tik mėnulis tą mato.
Fin de film.

Sodas, vaikas su šuneliu, sninga.
Ji praskleidžia satino užuolaidas.
Fin de film.

Tenisą žaidžiant jai išsprūsta krūtis.
Prie tvoros berniūkščiai sustingsta.
Fin de film.

Žindo kūdikį, verkia.
Baigias naktinė TV programa.
Fin de film.

Pasitaiso korsetą, pakilnoja krūtis.
Nieko, gyvensiu dar. Saulės šviesa pro langą.
Fin de film.

Beldžias į vartus.
Vienuolyno vyresnioji „ne" raiškiai ištaria.
Fin de film.

Duše, muiluojas: vaizdas miglotas.
Peilis prarėžia plastikinę užuolaidą.
Fin de film.

Migdolinės akys, plaukai kuodeliu.
Lėtai kelia koją iš lovos.
Fin de film.

Išima daiktus iš saugojimo kameros.
Eina savo perono linkui. Traukinys.
Fin de film.

Blausi stalinė lempa. Žiūri į stalo kampą.
Ranka neišlaiko kavos puodelio.
Fin de film.

Kaimo ligoninė. Šviesiaplaukė slaugė.
Ir jis, lakūnas, pirmąsyk pakilęs iš lovos.
Fin de film.

Dažosi lūpas. Telefono skambutis, ji nekelia.
Užrakina duris, leidžiasi laiptais.
Fin de film.

Prieplauka, garlaivis tolsta.
Taksi sustoja. Ji bėga. Veltui.
Fin de film.

 

idėjos neįmanomoms dokumentacijoms

1.
atsisėsti lovoj, linguoti pagal laikrodžio rodyklę,
pusiautamsoj, vaikų daržely, kol dar neatėjo
mėnulis, kol dar neatėjo auklytė tamsa

2.
traškanti kino juosta, 16 milimetrų,
mėgėjiška, kita vertus, tai, kas ekrane,
anaiptol ne mėgėjiška, kas kad sena

3.
nerodo? kodėl?
pasukinėkim – kas kalba? moja? šypsosi?
šnara, traška, birzgia

4.
vaikas su rogutėm nuo kalno,
sningant, kailinė kepurė, neužrišti batai,
apsnigtos šakos: laikinas, retas, liūdesys

5.
tai ne dokumentinis filmas, tai tik vaikas,
sakau, su rogutėm nuo kalno, rankoj laikantis
paskutinį saulės spindulį, paskutinę vaikystės nuolaužą

6.
sniego siužetas: šakos artėja, nutolsta, pralenkia
šešėlius, kas gi su batais užmiega? būsiu geras,
tikrai, kada nors būsiu geras, auklyte

7.
kas gi nevalgo košės, kas gi neklauso – plauti
rankas prieš valgį, po valgio, po ilgesio ir prieš jį,
po pirmo prisilietimo veidu prie sningančio stiklo

8.
o tas mėnulis – virš bėgių?
jis sergsti mane ar juos –
stačiatikius, mirusius prieš saulėleidį?

9.
pakelk anksčiau, pakelk anksčiau –
noriu pažiūrėt, kaip saulė
palies nokstančių kriaušių odą

10.
lietaus adatėlės... kuriam
daržely? kokį žaidimą nutraukiant?
koks pojūtis – už apykaklės pirmas lašas?

11.
noriu paliesti žydrą – išsproginėjusią, iškorėjusią
sieną, baltom negražiom puslytėm –
kitaip neužmigsiu

12.
ta siena, už kurios kitas pasaulis –
kiti žaislai, mašinytės, sūpynės – viskas yra kita,
tik mama ir tėtis – tie patys

13.
o jeigu mama manęs nepasiims,
jeigu liks tik mėnulis ir
auklytė tamsa?

14.
mergaitės juokias –
kai užaugsiu dešimt metų,
nė su viena jų nesikalbėsiu

15.
kas sulaužė šią lėlę?
aš tik mėginau pažiūrėti,
ką viduje ji galvoja

16.
filmas... kuo skiriasi tikras lietus
nuo to nupaišyto tam baltam,
pakabintam popieriuj?

17.
kai noriu verkti,
ar būtina tą pasakyt
auklytei?

18.
kino juosta...
lyg siųstų kažką, kas vis nukrenta
nuo dangaus

19.
o tas sapnas –
lieku nuogas ir vienas
kaip ką tik auklytės nurengtas mėnulis

Scena iš operos „Kornetas“. Martyno Aleksos nuotrauka