Kolektyvinė (kvantinė) poezija

Grupė gyvų ir mirusių tarptautinių antimokslininkų-tyrėjų-poetų, kurių didžioji dalis atstovauja Alytaus kvantinės ir negatyviosios semiotikos universitetui1, atliko sąvokų kapitalizmo 2010–2018 m. lietuvių dailės kritikos straipsniuose tyrimą (sutrumpinta versija publikuota „Kultūros baruose“, 2018, Nr. 4, visą tyrimo medžiagą ruošiamasi publikuoti kolektyvinėje monografijoje „Lietuvių dailės kritikos (meta)metodologijos“, leidėjas – „AQUANSU Press“). Buvo išskirta apie 3000 sąvokų ir jos sureitinguotos pagal kapitalo įkrovos laipsnį.

Paskatinta tyrimo aktualumo ir sėkmės mažai pakitusi tyrėjų grupė (prisidėjus porai mirusių poetų) ėmėsi kito panašaus tyrimo – sąvokų kapitalizmo tyrimo lietuvių poezijoje (pradedant 2010 m.). Tyrimą planuojama baigti šį rudenį. Tačiau vykdant tyrimą natūraliai susiformavo paralelinė eksperimentinė kūrybinė praktika, sujungianti lietuvių dailės kritiką, dailę ir lietuvių poeziją.

Principas paprastas – pasirinktinai imami vieno kultūrinio savaitraščio dailės rubrikos straipsnių pavadinimai kaip savarankiški grafo(mani)loginiai vienetai ir dėliojami angliškajam sonetui artima forma, bet kartu baltosioms eilėms būdingu principu – vieno straipsnio pavadinimas kaip viena eilėraščio eilutė – formuojant (dažniausiai) ketureilius. Taip savaitraščio straipsnių naratyvas transformuojasi į alternatyvų užklojantį turinį („šubošizofrenijos efektas“2), kuris ir atveria dailės kritikos straipsnių semantikos šerdį.

Iš pradžių straipsnių pavadinimus mėginta maišyti tarpusavyje taip, kad išeitų tarsi tikresnis eilėraštis (eilėraštyje „Tobulos formos paslaptis“ sukeista kelių pavadinimų eilės tvarka dėl stipresnio efekto). Tačiau prieita prie logiškos išvados, kad nėra prasmės tas frazes stumdyti ir maišyti, nes neegzistuoja tikresnio ar tikriausio eilėraščio formulė – tereikia tiesiog dėlioti juos eilės tvarka (judant nuo naujesnių prie seniau publikuotų straipsnių pavadinimų), išskyrus atvejus, kai po kiekvieno pavadinimo, t. y. eilėraščio eilutės pabaigoje, įterpiamas vienas iš trijų kalbos ženklų – taškas, kablelis arba šauktukas – tam, kad būtų sukurtas šioks toks semantinis efektas, jo iliuzija. Tačiau paradoksas tas, kad netgi sąryšio iliuzija, beprasmybė kuria naują ryšį ir naujas prasmes. 

Manoma, taip generuojamos alternatyvios kvazipoetinės prasmės ir metaforos, savitai sujungiančios analizę ir intuiciją, logiką ir asociatyvumą, pasakojimą ir antipasakojimą. Galų gale atveria naujas galimybes mūsų poezijai, taip pat ir mūsų dailės kritikai, dailėtyrai. Taigi vienu šūviu nušaunami du... netgi trys zuikiai – poezija, dailės kritika ir dailė.

Šį metodą gali taikyti kiekvienas „pasidaryk pats“ (instrukciją ką tik pateikėme) principu, tačiau galima paversti ir akademine disciplina. Kiek­vienas besidomintis dailės kritika, poezija ir apskritai menu gali pradėti nuo savaitraščio to numerio pavadinimų, kuriais baigė tyrėjų grupė, arba rinktis kitą savaitraščio rubriką, arba tiesiog bet kurį kitą kultūros leidinį.

 

×     AQUANSU grupė

 

Didieji vasaros darbai

 

Dėl Dailėtyros studijų tęstinumo

Lietuvos kultūros ir mokslo

Įstaigų darbuotojų, mokslininkų, menininkų

Pasirašytas kreipimasis –

 

Įsibrovimas į vaizdinę erdvę.

Kurti ir atkurti,

Fotografijos kosmoso poligonas „Debiutas“, 

Marianos Veriovkinos vasaros Vyžuonėlėse šiandien?

 

Lietuvos dailė Orsė muziejuje Paryžiuje –

Šv. Kazimiero šlovės atspindžiai Italijos mene!

Vasara pro fotoobjektyvą,

Iš retų knygų lentynos...

 

Kaip skaityti svetimus dienoraščius?

Gyvenimo sodo obuoliukai!

Nukirstas miestas – persodintas žmogus –

Kitokia dienoraščio forma?

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-09-07, Nr. 27 (1264) iki 2018-06-18, Nr. 24 (1261)

 

Letrizmai. Autorystė anoniminė – DAMTP
Letrizmai. Autorystė anoniminė – DAMTP

 

Tobulos formos paslaptis

 

Vieno istorinio paveikslo istorija –

Transcenduojantis pieštukas.

Kasdienybės pastebėjimai,

Katedra pasenusiu pavadinimu!

 

Amžina diena –

Miškuose užmintos mįslės,

Tarsi mažytės šventyklos –

Prarastojo rojaus ilgesys vienuolių sąsiuviniuose.

 

Individuali kolektyvinė vizija

Informacija, šviesa, žodžiai

Paliekant postresinę būseną...

Apie galimybę pažvelgti menininkui į akis –

Nesibaigiantis pavasaris!

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-06-18, Nr. 24 (1261) iki 2018-05-11, Nr. 19 (1256)

 

Letrizmai. Autorystė anoniminė – DAMTP
Letrizmai. Autorystė anoniminė – DAMTP

 

Bembio kuždesys

 

Tobulas skaičius

Tikrinant istorijos ribas.

Rožės vardas ir jos prasmė –

Šokoladinio zuikio buveinė!

 

Iš kambarių,

Šieno kvapas Meliuzinai,

Paminklas dailės istorikui –

Gentas už trijų šimtų kilometrų!

 

Nei nuoga, nei apsirengusi –

Drumsti skaidrumai.

Švelniai brutalus –

Apie dievus ir ankstyvą rytmetį.

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-05-11, Nr. 19 (1256) iki 2018-04-13, Nr. 15 (1252)

 

 

Asmeninis pasilabinimas

 

Kas belieka –

Atminties tulpės.

Pasižvalgymas pro pušų šakas

Su ta pačia gramatine klaida.

 

Atgal į sportą

Prarasto matmens beieškant,

Kartu su voverėmis

Romos dienoraštis.

 

Paradoksali beprasmė –

Drugeliai ir rožės vs ginklai ir doleriai.

Dėmesio nauda ir keblumai –

Keraminių miestų elegancija.

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-04-13, Nr. 15 (1252) iki 2018-03-09, Nr. 10 (1247)

 

 

Dariaus Basčio vaizdinija

 

Pasaulio meno istorija pagal šeichus –

Rafinuotų knygų lentyna,

Prieš šimtą metų 

Akmuo lyg kaukolė.

 

Samprotavimas apie vaivorykštę ir pozityvistiniai

apmąstymai;

Būgnas – taip pat kūnas!

Tarp proto ir jausmo –

Tapybos enfant terrible!

 

Meno istorija kaip Leviatano kūnas –

Kodėl turėtume netikėti sniego žmonėmis?

Susikertančios perspektyvos –

Nesibaigiančių kambarių magija.

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-03-02, Nr. 9 (1246) iki 2018-01-26, Nr. 4 (1241)

 

 

Banioniška Deimanto Narkevičiaus trejybė

 

Ar švietimas – tik švietimo darbuotojų reikalas?

Gintaras Znamierovskis kritikuoja

Kitomis akimis –

Rėčiai ir poros!

 

Paroda kaip manifestas –

Plepaus erudito keliai ir klystkeliai.

Apie mitus ir tikrovę,

Degtukai ir dėžutės –

Ypatingos paskirties traukiniai.

 

Dalyvavimo kultūriniame gyvenime įgūdžiai –

Ką prisiminti, ką užmiršti?

Kam bendruomenėms reikia muziejaus?

Šimtmetį atgal!

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2018-01-19, Nr. 3 (1240) iki 2017-12-15, Nr. 42 (1236)

 

 

Paroda skaitantiems mintis

 

Apie Trojos karą ir lentų vagystę.

Grožis gali būti žiaurus,

Trys magiškos parodos.

Miniatiūrinis Berlynas sapnuoja sovietmetį

 

Fragmentiškos sekos –

Nuo siloso bokšto iki muziejaus

Ką veikia parodos?

Miesto tyrimas iš kavos tirščių!

 

Angelas, krentantis Klaipėdoje ir Vilniuje,

Dedikacija vietoj recenzijos –

Vilnius. Istorijų pradžia.

Kas tu – idealistas, cinikas ar dualistas?

 

„7 meno dienų“ dailės skirsnio straipsnių pavadinimai nuo 2017-12-15, Nr. 42 (1236) iki 2017-11-10, Nr. 37 (1231)

 

1.Alytaus kvantinės semiotikos universitetas (AQUANSU) įsteigtas 2017 m. gegužę. Veikiant #metoo skandalui 2018 m. sausį Vilniuje atidarytas Negatyviosios semiotikos fakultetas-filialas, pavaldus centrinei būstinei Alytuje. Nuo 2018 m. gegužės vadinamas Alytaus kvantinės ir negatyviosios semiotikos universitetu, turint omenyje Alytaus būstinę ir Vilniaus filialą kaip vienetą.

2. Nuo vokiško žodžio „schub“ (ataka, fazė, postūmis), apibūdinant vieną iš šizofrenijos fazių. Rusų profesinėje psichiatrinėje kalboje vartojamas posakis „šuboobraznyj“ (шубообразный) – rusiškai atkartojamas vokiškas terminas „schub“ – kaip „šubo pavidalo“, pažodžiui vartojama vokišką prasmė ir sujungiama rusišku priedėliu „obraznyj“ (образный) – „pavidalas“. Taigi tokia vokiška-rusiška sąjunga lietuviškai skambėtų apytikriai kaip „periodiškai atakuojantis“. Tačiau įmanomas ir paradoksalus visos frazės vertimas į rusų kalbą ir tada iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. „Šuba“ (шуба) rusų kalboje reiškia kailinius. Taigi „šuboobraznyj“ galima būtų versti beveik šizofrenijos antilogikos būdu – kaip „kailinių tipo“, kitaip sakant – apgaubianti ir apgobianti lyg kailiniai šizofrenija – tarsi ant viršaus uždedamas antras kailis, antra oda, antra esybė ir tapatumas, papildoma šiluma. Prisiminkime pirmykščių tautų žynių, medžiotojų etc. dabinimąsi žvėrių kailiais, egzistencinę-simbolinę mimikriją.


Iš 3669 žurnalo (2018-11-29 21:38:38)
Draugai