Marius Martynenko

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dvidešimt vienerius metus mindo dobilą. Kūrinys lietuvės, verčiančios iš šešių kalbų, ir ruso-žydo ukrainietiška pavarde. Gimimo laiku Lietuvoje nebuvo šilto vandens. Neužsigrūdino, ėmė bijoti praustis. Kieme vyravo įvairiatautybė, nusistačiusi prieš lietuvius. Kad galėtų žaisti, apsimetė čigonu. Kai melas išaiškėjo, teko užsidaryti namuose ir skaityti knygas. Pirmasis dalykas, kurį aprašė, buvo „šiandien". Panašios gairės išliko ir nūdien. Antras dalykas, kurį rašė –­ numeriai mašinų, į kurių išmetamuosius vamzdžius su kiemiokais jau spėjo įkišti po bulvę. Ūgis – 168 cm. Inauguruotas Užupio Respublikos ambasadoriumi „Dievažin Kur". Retkarčiais dirba tekstų įgarsintoju radijuje ir vertėju. Mokosi kalbėti svetimomis kalbomis, studijavo filosofiją, dabar studijuoja vertimą, pirmąsias studijas tęsdamas savarankiškai.

 

ošiant maldai

Išmoko juoktis prieš prabildamas

prisijuokė sau užantį, likimą,
dvylikos metų vėjas ėmė į pameistrius.

Supratęs, kad nebeištrūks iš kalbos,
pamiršęs savo juoko ūgį,
iškilęs iš tarnų iki vėjavaikio,

meldė tik vieno –
pavirst grynu ištiktuku.

Dvylikos metų vėjas, dvelkęs kur nori
Paėmęs už rankų ir į jas
Ištiko juo gerkles ir tylą.

 

* * *
vakarais tyloje suklusus –

tarp atsitiktinių prisiminimų –
kvantinės mechanikos paskaitas
dėstytojas baigdavo žodžiais:

„iš esmės neįmanoma,
kad tai egzistuotų.
bet egzistuoja.
ir iki šiol
niekas nežino kodėl."

it būtų kalbėjęs apie tai, kad

vakarais tyloje suklusus –
tarp girdimų garsų –
Tavo alsavimas

vakarais tyloje suklusus –

aiktelėsi –
tikėjimu Tave ištiksiu

 

fiat

dulkės yra šventasis
pelėsis yra šventasis
skausmas yra šventasis

milijardas sekundžių
sudulka, supelija, suskausta
į trisdešimt metų

tokiu nuolankumu ištiktos

 

iškritę

pildosi, pildosi pažemės
iškrentančiu iš dangaus
ir iš nuostabos
pildosi, pildosi...
(dedasi troškimais)
nebesumoju.
snyguriuoja.
iš dangaus ir iš nuostabos.

 

atmintis miegant

sapno už bausmę nepamilsi,
o dievai tokie
žemėti neapsireiškia

jis stiprus it vėtros
pririjęs lokys tarė:
„save laikau silpnu
tave laikau stipriu
savo glėbiu aprengęs"

uodė orą, anot jo paties –
šnervėse nutūpė ruduo
jame žemė dainavo
atsidavus visais kaulais

vardas buvo malda
šnabždama tik gimusių
kalbėjo juoku
ankstesniu už kalbą

turėjo net galią nebūti
pamilau jį už bausmę, nes

gulėjom sugludę patikliom
nugarom kaip galaktikom,
tada išnyko jis tiksliai taip
kaip kūriniai neišnyksta

 

gegužiukas

apsigyveno maldoje, tapo nemarus
į pakrūmes prišnabždėjo maldažodžių
jie iššokdavę nakvišoms ant kelio
ir paltus praskleidę palaimindavo

maldai galop pasiekus gavėją
paklaustas „kas tave auklėjo?"
jis piemens lazda mostelėjo
į kampe susigūžusius pavasarius

 

tartum lopšely

pirmąsyk pabudau ašarodamas –
juk tave vadina suaugusiu.
pirmą vakarą iki amžinybės lyginom
kieno ilgesnis ilgesys.

antrąsyk pabudau juokdamasis –
juk tave vadina suaugusiu.
antrą vakarą iki amžinybės –
mes žaidimuos ir žaisluos:
purve, praeity, varduose.

Ir taip iki amžinybės vis atsibusdavau...

galop išardei mano žadintuvą.

 

* * *
Minion kaip pas kaimyną –
pasiskolinti tariamosios nuosakos
visam gyvenimui. Ir vis nepakaks.

Kiek daug tąsyk Tavęs pasiskolinta –
stovi užimtomis rankomis ir ėjimais.

Ir vis nepakaks. Kai atkaks laiškanešys
painiojąs adresus ir likimus
ir tai, ką verta žinoti, su
maldažodžiais ir anekdotais.

Kai atkaks, lįsk į jo krepšį, kur
vokų švelnumas ir prijaukintas laikas,
kur visos likusios nuosakos ir
skolos rašteliai.

Koks jaunikliškai virpantis džiaugsmas –
Tave supainiotą imant
iš kaimyno pašto dėžutės.

 

Tariama tobulybė

Etimologai aiškino –
jotvingius iš visų baltų genčių
taip vadino tik lietuviai dėl to,
kad iki jų reikėję jot vingiais.
Ir tai yra melas.

Neurologai aiškino –
tarp neuronų yra sūrymo,
skysčio, leidžiančio sklisti impulsams.
jis kaip maža jūra mumyse.
Jo druskingumas skaičiais
lygus visų pasaulio jūrų
druskingumų vidurkiui.
Ir tai yra melas.

Sutikau rytietį.
Mes, kaip visad, apie kalbą:
jojo yra toninė ir labai poetiška –
pavyzdžiu pateikė tavo vardą –
jų kalboje tas žodis reiškia spalvą,
sukuriamą saulės spindulio,
sklindančio pro drugelio sparną.

Ir visa tai yra melas. Išskyrus Tave.

Krasnojarskas lietuje. Zigmo Pakštaičio nuotrauka