Neringa Pangonytė

Donato Savicko nuotrauka

Šiokias tokias eiles ir apsakymus pradėjau rašyti dar vaikystėje, kai tik išmokau skaityti, tačiau niekam nedrįsau apie tai net prasitarti ir, labai gaila, nieko nesu išsaugojusi. Mokykloje išalinta rašinėlių ir interpretacijų, kūrybą atidėjau į šalį. Vėl plunksnos griebiausi, išvykusi laimės ieškoti į Londoną, prieš penkerius metus, kur įgijau Grožinės kūrybos ir leidybos magistrą. Gausybė lankytų literatūrinių renginių ir nuolatos užsimezgančios pažintys motyvuoja kurti, o gimtinės ilgesys skatina kurti lietuvių kalba. Dirbu Londono leidykloje, laisvalaikiu administruoju feisbuko puslapius „Aš skaitau lietuviškai" ir „My Bookface", rašau prozą ir skaitau lietuvišką klasiką: R. Granausko, E. Cinzo, A. Škėmos, M. Katiliškio, V. Braziūno ir kt. kūrybą bei „Poezijos pavasario" publikacijas.

 

 

 

tarp eilučių

koridoriumi šlepsinčios šlepetės
(juoktis nedera)
iš degančio namo išėję vaikai
grumtynės
aš noriu, kad manęs
lauktum

tikra aukso žuvis
(tyla)
neardyk maišelio
rūškanu veidu išlipau
nevidonas ir dar bukas
kiemo plaktukas

visi apmirė
(ei, lietuti)
gėda ir išgąstis
prie vartelių su piktžolėmis
jaunystė suėdė nervus
reklaminis krikštas

*
Vėjas         (kaltas?)         ... suplyšus raudona prijuostė.
Šaligatvio plytelė trupiniai sudriskę marškiniai ir
vakar šiandien iškepti žuvies maltinukai,
bet niekas – nei tu, nei tu, nei tu, nei tu, nei tu,
nei aš –
niekas...

Parkas, vėduoklės, suplėšytas cigarečių pakelis.
Mes čia buvom.       Tu čia buvai.      Aš čia esu. Dabar. Vanduo išbėgo upeliais               ir negrįš.
Akivaizdu.         Pai. Poi. Pui.
   Gal kažką reiškia kiniškai?
Gal kažką reiškia, kad tavęs nerandu?
                                                           Skalbiniai padžiauti.
                                                           Kriauklės išvalytos.
                                                           Takas nušluotas.
                                                           Šakutės poliruotos.
                                                           Viskas paruošta.

(pertrauka vakarienei ir pašnekesiui)

Ar skanu buvo?
Ar druskos netrūko?
Kodėl pusė liko? –          Rytoj nauja puota.
Žvirbliams ne, geriau katėms, šunims, žirgams. O taip!
                             Pritarimas ir prašymas:
                                              Įspėk mane iš anksto.
Laukai išarti. Gatvės asfaltuotos. Palangės nulakuotos. Laidai pasidabruoti. Kilimai kašmyro nukloti. Suknelės blizgučiais siuvinėtos. Aukščiausios rūšies miltai. - - - - - - - - -
- - - - - - - - - nerūpi man, jei negaliu paglostyt tavo raumeningų rankų.

*
vėduoklės susipynę
į skylėtus žemėlapius,
o bananų milteliai išbarstyti
ten, kur turėtų būti
paklodžių namai – ant laiptų
į uždraustą palėpę.

 

Atostogos kaime

Trąšos laukuos šiemet nesuveikė.
Bet kaipgi įrodyt – garantinio nedavė.
Laidai nutįsę ten, kur nereikia.
O Birutė niekada nebaigia triūstis.
Langai išdaužyti. Gerai, kad dvigubi.
Suklypęs dviratis kanėms vežioti tinka.
Kalniukas paišdykavimui žiemą.
Krepšinio aikštelė jaunimo susibūrimams.
O po laiptais mažių Mis rinkimai.
Obuolių sodas. Atsargiai kirmėlės.
Džiunglėse paslėptos sūpynės.
Girtas kaimynas ne į tą trobą pataikė.
Matyt, specialiai, nes nieks neišvijo.
Briedis pasiklydęs nesavam rajone.
Naujų knygų į biblę užvežė.
Puskės atvažiuoja ir išvažiuoja.
O man vienai kuopti.
Bet kas kaltas?
Kažkur reikia,
   pabėgus iš namų,
         nakvoti.