Su lapais žemėn krintanti...

 

Sniegena

...kai dar gyvenau
bet
jau ne viskas
nuo manęs
priklausė
mėgau košę
iš nemaltų grūdų
grikių ir avižų
mėgau
ypatingai
o labiausia
naminių saulėgrąžų
ne kitaip
šito gero
dar liko
tai
tegu nenueina vėjais
išbarstykite paukščiams
kurie man
čiulbėjo
ulbėjo
ar suokė
ar švilpavo
ar kukavo
arba burkavo
ypač
senojo sodo strazdams
beigi
uoksų gyventojams
nuomininkams
inkilų
to betrūko
būčiau užmiršęs
sniegeną
pabarbenusią man
į langą
ir pranešusią
kad...

 

Titonių ruduo

...vėjai apdraskė
tuščią
Kalinauskų gandralizdį
atvėso Mūšoje
vanduo
klevus Titoniuose
apėmė geltonis
ruduo Titoniuose
tikras ruduo
vienas Paukštelio ąžuolas
kaip niekur nieko
tebežaliuoja
gamtos įstatymai jam
nė motais
ruduo negalioja
šiam medžiui
dar vis nenukirstam
kaip ir amžinajam
lietuviškam žodžiui
iš motinos lūpų
ar iš kaimyno
nugirstam
tasai žalumas
ir tas amžinumas
išvaiko
visokius liūdesius
nuramina
telieka
klevų geltonis
nes jau ruduo
ruduo Titoniuose...

 

* * *
...nusiskinu obuolį.
pailsiu.
nusiskinu kitą.
vėl pailsiu.
taip ir praslinks ruduo...

 

* * *
...vadink mane
kaip nori
tik vadink
vadink mane
kur nori
į gerą
arba blogą
vietą
į tvorą
arba mietą
vadink sakau
kaip nori
ar kur nori
arba dink...

 

* * *
...vilnija vilnys
laukia nesulaukia
kadagi vėjas
jas bangom pavers
o tas
vėjAvaikis
ar vėjavaIkis
kažkur kitur
šėlioja
ne
to vilnys neištvers
į tyvulį pavirs...

 

* * *
...mylėk mane
negailestingai
aistringai
rūpestingai
labailabailabai
manemylėk
kai nemylėsi
negalėk...

 

* * *
...plevėsuoja skvernais
plevėsos
atsisagstę
atsilapoję visi
bobų vasaros dienos
nevėsios
o ir šiaipjau
dūšioj gerai
plevėsuoja skvernais
kaip sparnais
plevėsos
plevėsuos
kol suges orai
išvarys jie
tave iš proto
iš to pačio
mane išvarei...

 

* * *
...dūmoja kaminai
baltais
beržiniais dūmais
o dūmai
godisi aukštybių
kol ištirpsta
ore
virš mūsų
negudrių esimo rūmų
pilni
nebepasiekiamo orumo
žodžių
pasaulyje ruduo
jau lapkritis
bei lapkritys
K. Borutos sielovarta
ir
nelabai laba
naktis
ak vėjai
lapkritiniai vėjai
tikra
rudens erezija
sykiu su lapais
žemėn krintanti
lyg ne
lyg ir poezija...