Semion Chanin

Semionas Chaninas – rusiškai rašantis menininkas ir poetas, poezijos knygų „ką tik“ („только что“, 2003), „plaukte“ („вплавь“, 2013) ir „o jums neatrodo, kad tos jūsų penkios minutės gerokai užsitęsė“ („а вам не кажется, что эти ваши пять минут как-то слишком сильно затянулись“, 2014) autorius, vienas iš Rygos menininkų grupės „Orbita“ įkūrėjų, latvių poezijos vertėjas. Yra surengęs performansų, instaliacijų ir interaktyvių poezijos objektų („Vieno asmens teatras“, „Trimatė poezija“, „Mikrorajonų dėžučių poezija“), pristatęs asmeninę parodą „M kaip Metodas“ (2011). Venecijos bienalės, Berlyno poezijos festivalio, Maskvos poetų bienalės ir kt. dalyvis. Jo eilėraščių rinkiniai išleisti latvių, čekų, ukrainiečių, serbų, italų kalbomis. 2017 m. pasirodė poezijos rinktinė „bet ne tuo“ („но не тем“).

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

 

/ / /

kažkaip kvaila atsisveikinti iš anksto
ši amžinybė su nedidelėm pertraukom
ir tikrais įskilimais padirbtame marmure
ir vargu ar kas prašė kalbėti apie ne juokais
dideles prarėžas
nors ir čia tarp ribų erdvės abejoti palikta

ar verta dabar ar vėliau ar visai kada nors
šlapio medžio poza šalia aklinos įtartinai
baltos sienos stovint
instinktyviai įgarsinti žvilgsnį nuslydusį
nuo dar neišryškintų
poliaroidinių lubų
savadarbių išbrinkusių veidrodžių
nelygioj marmurinėj šviesoj nuslydus

 

/ / /

pasispjaudė delnus – čia pauzė
nevalinga pauzė – na, rankos nusviro
dar pasispjaudė – tiesiog
taip smagiai sugulė – gulė sniegas
ir kulkos įgulė į taikinį – ir atgulė gensekas
ir gulė į delną kirvakotis – tiesiog
dar nė neprasidėjusį – darbą
pakeitė – o kas gi dar –
atokvėpis – ir gulė korta
prie kortos – ir ėriukas prigulė prie liūtės
ir susigulėjo dėvimieji daiktai –
taip susiklostė – našta nepakeliama
apsiašarok – geresnis netapsi
o stebima buvo iš priešais esančio pastato –
na ir ką gi pasispjaudysi dar kartą

 

/ / /

pažvelgsi į save įdėmiai tavomis akimis
krūptelėsi, iš pradžių apstulbsi net
argi netvirtinau sau, kad nesu nematomas
ar netvirtėjau nuo to, rašalo dėmėmis ar nepasistengiau

praskiriamos ir dabar ant parketo pačios prasiskečia
kojos
griebčiausi už rankenos, bet trukdo užšova
nors kažkuo pažvanginčiau pasiteisinant
kabliukais nepatikimais
ar angliška spyna manieringa

 

/ / /

ir bijai ir lauki kada ji išauš
ta diena, kai galutinai suprasi
jog pasaulis laikosi ne ant dramblių ir banginių
o ant mažyčių nerimstančių žiurkėnų
ir sužinosi, kad Babilonas
išsidėstęs Vermanės parke
kur mergelės kupliais perukais
guli ant kartono paaukštinimų liūtus vaizduoja

ir žiojinčios bedugnės užvers duris
ir nusileis pirmojo troleibuso ūsai
nesilaikydamos už rankų patrauks atgalios
ekonomės iš matvejevo turgaus

ir gumos trupiniais netvirtomis kojomis
žengs rezervistai į vaikų aikšteles
kad suvisam atskirtų raudonas sūpynes
nuo žalių kalnelių nuo geltono arkliuko

ir prisipildys vazos ant operos fasado
dar šiltų pietų vaisių
ir įžvelgs bebrai savo uodegose
sutrėkštą mario liepos koją

ir dauguvos vandenys taps turkio spalvos
savo gausiems intakams pamokyti
ir pasisuks galvos ant prancūzų ambasados
pažiūrėti, kaip iš operos kamino virsta juodi dūmai

ir alpinistas keliu erškėčiuotu prasibraus iki stiebo
viršūnės
ir nuvažiuos paskutinis taksi nuo čiomskio baro
ir bernaras tuomet apsivilks paltą, užsivoš skrybėlę
o lačplėsio g taps tiesi ir ne tokia kuprota

ir atsiskyrėlis pasiklys bergo turguje
lagamino ratuku šaligatvį bilsnodamas
ir rėš fakelu šitiems stuobriams
merginos prie splendid palace įėjimo

ir išsikraustę nuomininkai apgautiems indėlininkams
prišnabždės į ausis, ko nereikia
kaip iš tamsiųjų kanalų trykšta fontanai
kaip iš šiltųjų kraštų sugrįžta įdegę

ir prijaučiantys užgniauš veide šypsenas
stotimi eilinį prekybcentrį palaikę
ir pervažiuos traukiniu tapusią upę
ir antruku pervažiuos darkart

ir patekės žvaigždės iš laisvės rankų
ir iš padangių pasipils grybų lietutis
ir mes atsigulsime su tavimi vejoje po ginkmedžiu
ir pabandysime gulėti visai nejudėdami

 

/ / /

būna ir patikimesnių variantų
ramesnių variantų vis dėlto
į šoną užnešančių ir taip toliau, įskaitant paliktą
be papildomų plaukų ir bižuterijos
be ilgų nagų ir galanterijos
išlies tave iš šokolado kartaus
(devym devyni procentai kakavos)
įdegusi sulysus juodadarbė
bijosiesi tiktai šilumos
saulės spindulių tiesioginių
dulkės guls be baimės tau ant pečių
konditerijos krautuvės vitrinoj
pražilusi nuo dulkių, su koketiškais dulkių antpečiais
sustingai, nustatyti bandydama
kur paslėptas judesio daviklis
įjungiantis akinamą šviesą

 

/ / /

aš kėliausi tarp miegančių

būdavo keldavausi tarp miegančių

sapnais prisikėlusių
prie darbininkų
sienelės ir ofiso planktono

ir iš krašto
žandarų sapnu
prisikėlusių iš mirusių

faraono sapnu
galva į šiaurės vakarus

ir netgi tarp
miegančių sfinksų
pusė – lovoje
kita – dar ant kilimo

būdavo keldavausi ir dortuaruose

jei ne visiems laikams, tai bent porai savaičių
atleistas nuo užklasinės veiklos

tarp miegojusių klybų
atrodžiusių geriau už drožybą

tarp kosmonautų uždarytų
trapiuose porceliano skafandruose

tarp salamandrų

dortuarų spyruoklinių durų
kibirai perpildyti

tarp miegojusių ankštose prokrusto spintose
tik kaulai traška

tarp miegojusių platono ankštose irštvose
ant pagalvės tįsta seilė

su parandžomis ir šalandose
miegojusių

miegojusių
ant ankšto plausto
ant septym penktos bangos keteros

ir aš kartais naudodavau ne pagal paskirtį
loveles pristatomas

ir netgi būdavo keldavausi tarp tų
kurie miegodavo sargyboje
susivyniojusių į pulko vėliavą

miegokit, miegokit ramiai
jau atsikėliau

 

/ / /

ak kaip užgeso variklis sankryžoje
kaip užsisuko vėjas kabriolete
priėjo tada deržimorda kuo tikriausias
pagarbą atidavė kaip pridera

pusbalsiu tokius žodžius kalbėjo
sėdinčiam už vairo nutrūktgalviui
ak kalbas varinėjo ir žodžiais palydėjo
deržimorda tą nutrūktgalvį

ko gi tu stūmtrauki šioks ir anoks
nosį nukabinai pramuštgalvi
o vakar tikriausiai buvai auksaburnis
šokių aikštelėj tikras orangutangas

o pats vis žvairavo į galinę sėdynę
ne juokais įsismarkavo širdužė
ir neištraukdamas rankų iš kišenių
ištaškė smegenis blondinei iš kojų verčiančiai

 

/ / /

apsireikš autobusų stoty
anekdotas su štai tokia barzda
su šitokia prikasta lopeta
gyveno kartą čiukčia, estas ir senas žydas
vokietis, prancūzas ir rusas viename asmeny
susitiko širdis, blužnis ir kepenys
likau be pinigų o pats gi iš tarpmiesčio
atsilikau nuo autobuso nėr kur pasilikti
bilietui neužtenka va štai tiek
bet jei galit daugiau tai žinoma
ji sako nuvažiuok gimines pamatysi
ir išvažiavau o jau keletą dienų
kaip jų neišsireikalausi įgimta skolelė
tuščių vilčių salėj nakvoji už eurą
traukiniai triukšmauja nelabai pamiegosi
kanalas plauna iš apačios ramsčius
stiklinėj virš dispečerinės pasėdėsi
iš karto upė šimtu gramų geriau matosi
girdisi geriau kas važiuoja o jei staiga gimines paskelbs
suskrenda žuvėdros iš turgaus angarų
jaučia sumuštinį užkandinės gelmėj
rasta piniginė pametusio prašome
prieiti prie informacijos langelio
griebiasi už širdies už portmonė
už nutrinto autoportreto dokumentams
pasas su kortele sulipo neatplėši
pamesta piniginė radusį prašome
tirpsta eilė prie šeštosios kasos
tramvajaus stotelėje ir vėl minia
kur puodas? veltui švieslentė šyla
garsiakalbis smelkia iki gyvuonies
aštuntajam perone jau laipina į traukinį
lįsk į bagažo skyrių prie lagaminų
važiuok mielasis į savo tarpmiestį
susitikti su ta kuri tave pasiuntė
daina jos iš šulinio liejasi

 

Iš rusų kalbos vertė Marius Burokas

Draugai