Simonas Bulotas

 Rūtos Vyžintaitės nuotrauka

Filologė

Koščiau lyg smalą

Tave tarp dantų
Kol sukrėstas pasaulis
Liktų be amo
Tave praradęs

Šerčiau drugeliais
Tave į burną
Kol priaugtum svorio;
Stovėtum ant žemės tvirtai
Kaip nėščias dramblys

Nereikėjo man daug
Ir tikėjau
Kad moku
Kariauti
Gyventi minutėmis
Ką reiškia
Toks manymas
Moteriai
Kuri lydo sutemas

Likai riogsot
Kaip vienintelis mokslas
Kurį norėjau baigt
Ir baigus
Sulygint su žeme
Suręst žaidimų aikštę mūsų vaikams

Tokia meilė kai
Be leidimo
Negalima
Į tave baigti

 

Gėrimai

Aš geriu arbatą.
Aš geriu kavą.
Aš geriu mineralinį vandenį.

Ar tu geri arbatą su citrina?
Ar tu geri kavą su cukrumi?
Ar tu geri vandenį su ledu?

Čia yra vakarėlis.
Žmonės geria šampaną.
Žmonės geria vyną ir alų.

Ar tu geri alkoholį?
Ar tu geri viskį?
Ar tu geri kokakolą su romu?

Aš nemėgstu šampano.
Aš nemėgstu vyno.
Aš nemėgstu alaus.
Kūdikis mėgsta pieną.
Vaikas mėgsta kakavą ir obuolių sultis.
Moteris mėgsta apelsinų ir greipfrutų sultis.

Greipfrutas dydžio sulig kūdikio galva.
Kūdikis kaip nedidelis rankinukas.

Šios eilutės iš moters rankinuko.
Aš vagis

 

Kelio danga – senas asfaltas iš oro uosto

Vertikali kamienų užtvanka laikosi
Traška nemiegantys paukščiai lapuose
Mano naktinis keliukas
Į užtemusį sodo namelį
Šiąnakt dega kaip karališka ložė;
Nepadoriai
Duriu kiaurai
Savo 1000 liumenų prožiku

Skrodimas
Po velnių
Tai yra tikras skrodimas
Tik kas ką
Kas ką
Mažyte mano

naktie po šonkauliais

 

Akinukus padėsiu čia

Stomatologė mūvėjo juodas kelnaites
Taip
Žiūrėjau į jos užpakalį
Po septynioliktos val
Galiu žiūrėti į visus užpakalius

Rožinė uniforma
Aš noriu ištraukti tavo dantį
Stop
Žiedas
Vadinasi
Bent vienam
Diskžokėjui dantis taiso
Už dyką
Nors kasdien kelia šlapius vakarėlius
Bankininkų burnose

Nebuvau nei vienas
Nei antras
Tad paklausiau –
Kelintas aš jums?
Ji tik apvertė akių obuolius
Ir užsivožė apsauginę kaukę
Nu ir gerai
Daryk ką nori
Rauk
Sėk
Sodink
Tu man irgi ne pirma

Ne širdies chirurgiją
čia
Žaidžiam