Tautvyda Marcinkevičiūtė

Gintaro Žilio nuotrauka

 

Užgavėnės

Naktį prabudau ryte artėjant sparčiai
Miniai žydų, persirengėlių, baisių
Vengrų vaistininkų, siūlančių paparčių
Sporų Morei, būbnijančiai tik bosu
Taip ir rinkosi visi į mano kambarį
Dar čigonės ir vaikų smarkus būrys
Ir nesupratau ko šuo neambrija
Nes pro kur jie ėjo jei ne pro duris
Kaip pavasaris kaip laužas skirtas Morei
Betgi kaip sutilps visi šiam kambary
Jei pirma mintis iššaus memento mori
O kitų minčių galbūt net neturi
Tai todėl marinama ji Morė Morė
Tai todėl memento mori – ne
Morę korė bet taip nieks ir nepakorė
Ir neužslėgė plokšte marmurine

 

Žiemos pasaka

Jau vasara vasario pabaiga kai saris
Ant Krišna įtikėjusios liemens
Ir sąryšy su tuo šaunus husaras
Kol sąrėmiai neprasidėjo iš piemens
Graži tu mano gimdančioji nuotaka
Pavasario tuoj vandenys nubėgs
Ir gims jisai raukšlėtas toks o nuotaika
Lyg Buratinui besodinant reks, peks, feks
Kas gimdo čia? Tai žinoma kad žemė
Garuojanti ir kvepianti medum
Kuris dar pernai suneštas o Emė
Kuri ne Pliaterytė atidums

 

lietuviai sibire

biudžetas filmo leidžia pirkti sniegą
o sibiriokas duonos kriaukšlio neišmes
tad apie ką šis filmas? apie nieką
jei dalykus tikrus patyrę esam mes
ak kiek pripustė: dublis: sniego sniego
antraip kad sibiras žiūrovas netikės
jame juk tikras sibiriokas miega
prabudęs vietoj sniego jis norės varškės
tad kurgi gauti sniego sniego sniego
nes ant stogų ir kaminų tiktai varškė
tiek privarškėta kad tikrai paniekins
žiūrovas filmą šį kuomet nustos tarškėt

 

V. Šekspyro vaisiai

Presas virš manęs iškilęs – griebia baisiai
Žabtai metaliniai mechanizmo šio ritmu
Ir jau sukasi jame šekspyro vaisiai
Komiškos jo prekės supresuotos rietimu
Kaip sutramdyti šį presą šį konvejerį
Šį konvento narį be konvalijų kvapų
Dar vėduoklėse sijonuose be vejerių
Mūsų amžiaus kvapas susimaišęs su kapų
Ką daryt kad neužgožtų renesanso
Užsispyrėlė nepersirengusi kalba
Ant vienos ji kojos nešokuotų dėl seanso
Surengto plėšikams po presu Alibaba
Presingas plėšikams su maišais arbūzų
Arkebūzų arkų asignavimų rimtų
Bet nors skauda galvą oloje aš būsiu
Ir išgersiu lobį vietoj sulčių atrinktų

 

Skirtingai

Skirtingai negu banke indėliai
Kuo jų daugiau labiau turtės šeima
Mes mylimiesiems būt vieninteliai
Norėtume pasaulyje šiame
Ir jau ne taip svarbu ar tikime
Jog susijungsim po mirties
Nes jeigu nepavyks šį sykį mes
Bandysim kitą kartą suartėt

 

Mano miestas

Miestas nuo kalvos nuslinkęs su vaizdu
Tebematomu akim jo užkariautojo
Miestas mano neskaičiuoja valandų
Buvusių ir tų kai regis aš miriau be jo
Grįžusi po jį skraidyt net imu
Kas sakys kad mano miestas tik eilinis
Ir ne pralaimėjimų seka o pergalių
Tai ženklai pasižymėjimo ant jo milinės
Mieste mano mieste mano nuo kalvos
Įspūdingai atminty man įsirėžęs
Lyg su svajone aš su tavim kalbuos
Nors lig šiol tavieji priešai dantį griežia
Ir mažytis tu kurortinis tave
Haskio tempiama kaipmat ir apkeliaučiau
Ir nuplaukčiau miniatiūriniam laive
Nuo Kaliningrado ligi Karaliaučiaus
O vėliau lyg iš Aliaskos grįždama
Tiktai tau atvežčiau vaizdą aš poliarinį
Kiek belauktum bet kuri sugrįš dama
Su poliaroidu kurį vis vien pagerini

 

Adrija

Kodėl ji adrija kodėl ji adrija
Atryja ji daugiau nei ramtadrylia
Nei užveria daugiau ji atveria
Labiau nei triukšmą myli dieną tylią
Tada kodėl gi ne į kadrą ją
Nuplaukusią toliau nei žvilgsniui leista
Akvamarininę skaidriausią adriją
Nes niekam tai nebeatrodo keista
Ir jeigu mums sava iškilus šatrija
Mielesnė už šią vasarišką jūrą
Ją saugot būtinai turėtų kšatrijai
Toli lig adrijos įbedę žvilgsnį niūrų

 

nelaukiama

I

žmonių skruzdėlynas: aerouostas
visiems išsilaksčius kas sau tuščias
niekas neišskečia rankų kaip
vaikystėj kviesdamas į glėbį
niekas nepakšteli nepokšteli
nepokštauja turbūt kažkas įprastai miega kaip
aš kadaise nesitranko po anglijas
bet aš pasikliaunu savo angelu
ir visą naktį skambinu:

II

skambinu skriabiną skrebenu
popieriuj savo potyrius sutvirtėjusi
nuo poterių ne nuo hario poterio
nors čia jo gimtinė
mano fortepijonas išgauna
fortissimo lyg būčiau uždaryta
forte į kurį turi atvažiuoti
dickenso vaikaitis lyg dar
mažai būtų prikurta kurtai
jo mėgstamiausi šunys miegantys
prie židinio kai jį kuria
užkuriantis pirtį visiems jo
nepažįstantiems lyg koks
lietuviškas Kuras

 

Vyras ir jūra

Vyras ir yra jura, gagarinas priminsiu ar parkas juros periodo
Platesnis net už jūrą? Nebent už jūra-tę turėtų būti vyras
Prasme plačiausia ne vien vyras o žmogus kaip maudytis
Jame smagu galvot kad perplaukti galėtum jūrą kol
Dar jaunystė šypsos kol saugi jauties lyg jaučius
Ant kranto perkėlinėdama į kitą vietą o jūra: ji
Pasislenka lyg transporte užleidinėdama
Smėlėtą vietą geografiniam žemė-
Lapy kažkam kitam

 

Valdas Kurklietis. „Labirintas“. 2016