Thomas Stearns Eliot. Vyrai tuštumos

T. S. Eliotas (1934). Ottoline Morrell nuotrauka
T. S. Eliotas (1934). Ottoline Morrell nuotrauka

 

Mistah Kurtz – velioniui

Skatikas Senukui

 

 

I

 

Mes esam vyrai tuštumos

Mes esam iškamšos,

Lenkiantys išvien galvas

Šalmuotas, prigrūstas šieno. Ak!

Mūsų išdžiūvę balsai, kai

Šnabždam išvien,

Tylūs ir beprasmiai

Lyg vėjas, kedenąs šiurkščią žolę,

Ar žiurkės, pėduojančios stiklo šukėm

Išdžiūvusiam požemy.

 

Beformis pavidalas, atspalvis be spalvos,

Sustingdyta jėga, mostas be judesio;

 

Tie, kur įžengė

Pravirom akim kiton mirties Karalystėn,

Atmena mus – jei iš viso atmena – ne kaip prarastas

Įtūžio sielas, bet viso labo

Kaip vyrus tuštumos,

Iškamšas.

 

 

II

 

Akys, į kurias nedrįstu pažvelgti sapnuos,

Mirties sapnų karalystėj,

Nepasirodo:

Ten akys yra

Saulės šviesa ant lūžusios kolonos

Ten siūbuoja medis

Ir balsai

Vėjo giesmėje

Tolimi ir iškilnūs labiau

Nei gęstanti žvaigždė.

 

Neprisileisk manęs

Mirties sapnų karalystėj

Leiski apsivilkt

Tokias atsargias maskuotes

Žiurkės kailį, varnų plunksnas, sukryžiuotas vėliavas

Mūšio lauke

Dvelkiančias kaip vėjas dvelkia

Neprisileisk –

 

Ne ta paskutinė akistata

Prieblandų karalystėj

 

 

III

 

Tai negyva žemė,

Tai kaktusų žemė,

Akmens statulos

Čia iškyla, čia joms tiesiama

Negyvėlio meldžianti ranka

Mirksnyje gęstančios žvaigždės.

 

Taip jau yra –

Kitoje mirties karalystėj

Prabundam vieniši

Tą valandą, kai

Drebam iš švelnumo

Lūpos, kurios galėtų bučiuoti,

Šnabžda maldas skilusiam akmeniui.

 

 

IV

 

Akių čia nėra

Jokių akių čia nėra

Šiam slėny mirštančių žvaigždžių

Šiam slėny tuštumos

Šiuos sutrupintuos nasruos mūsų kritusių karalysčių

 

Šioj paskutinėje susitikimo vietoje

Mes užčiuopiam vienas kitą apgraibomis

Ir vengiame kalbos

Susibūrę ant išbrinkusių upės krantų

 

Beregiai, nebent

Akys sugrįžtų

Kaip amžinoji žvaigždė

Daugiažiedė rožė

Mirties prieblandų karalystės

Tik tuštieji

To tikėtųs.

 

 

V

 

Žingsniuojame aplinkui dygų kaktusą

Spygliuotą kaktusą spygliuotą kaktusą

Žingsniuojame aplinkui dygų kaktusą

Penktą valandą ryto.

 

Tarp minties

Ir tikrovės

Tarp judesio

Ir veiksmo

Krinta Šešėlis

Nes Tavo yra valdžia ir galybė

 

Tarp sumanymo

Ir kūrybos

Tarp jausmo

Ir atsako

Krinta Šešėlis

Gyvenimas be galo ilgas

 

Tarp troškimo

Ir priepuolio

Tarp galios

Ir būties

Tarp esybės

Ir prapulties

Krinta Šešėlis

Nes Tavo yra valdžia ir galybė

 

Nes Tavo yra

Gyvenimas

Nes Tavo yra

 

Šitaip pasaulis baigias

Šitaip pasaulis baigias

Šitaip pasaulis baigias

Jis ne sprogsta, bet inkščia.

 

Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas

Draugai