Tom Schulz. Poezijos pavasario svečių kūryba

TOM SCHULZ (Vokietija)

Donato Petrošiaus nuotrauka

 

Prašau tavęs, pardon

prašau tavęs, pardon
man į širdį sninga

niekas neprašo gulbės
būti gulbe

niekas neprašo uogos
raukšlėtis, niekas

neprašo Sinajaus kalno
gyvulių kineziologės rankos

niekas neprašo nieko
prašau tavęs, pardon

jeigu per tavo burną
pervažiavau su cisterna

prašau tavęs, pardon
kaip apsvilęs katedros žvirblis

kaip nepastovus lašas, laikyk, prašau
prie įgėlimo svogūno puselę

prašau ugniagesio
duoti tau ugnies, jis sako pardon

padekit savo rojų
šaltu veidu

prašau tavęs, pardon
atleisk pelėdai už ūbavimą

prieš vidurnaktį sninga
į mano širdį

* * *

kai tu čia, šešėliai
mainosi lėčiau ir dienos
po vijokliais pasidaro
šviesesnės, ir skudurai virtuvėje
vėl pradeda niūniuoti:

palik vėją pasilik truputį
ilgiau šitoj lapų žalumoj
nesvarbu vasara, lietus ir lapkritis
mano būstas ten, kur
tavo lūpos, jos susičiaupė

kai tu čia, pasiilsi ir laiptai
koridoriai guldo miegoti savo šunis
laikrodžiuose trūksta sekundžių
lentos ir būdelės ima skraidyti, o meandros
seka stepėmis, išilgai per lovas

palik šviesas viršuj ir varles
ant durų atbrailos, vijoklius ir stagarų krūmus
tavo burną paslepiu ir bučiuoju
tau už nugaros tavo dvynę
seserį, taip, antrą ketvirtą trečią

 

skiriama A.

 

Iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus