Poezija


Robert Frost. Eilėraščiai

2021-05-27 22:10:56

Robertas Lee Frostas (1874–1963) – vienas reikšmingiausių ir įtakingiausių XX a. amerikiečių poetų. Nors ir negalėjęs dėl ligos baigti studijų Harvarde, jis gerai išmanė senovės Graikijos ir Romos kultūras ir poeziją, anglų ir amerikiečių literatūrą. Išmėgino nemažai amatų, keletą metų bandė ūkininkauti, mokytojavo, tačiau visada poeziją matė kaip tikrąjį pašaukimą. Poeto karjera klostėsi itin sėkmingai ir produktyviai, nors leisti poezijos knygas jis prad...


 „Mus valdo ne sveika nuovoka, ne privalumai ar trūkumai, kuriuos mes netikėtai aptinkam, kurie traukia ar baugina mus. Mus vilioja kaži kokia saldi ir liūdna paslaptinga jėga, jos paveikti mes nustojome mąstyti, jausti, vokti, norėti, – net neklausdami, kur ji veda, sekame tai jėgai iš paskos.“ Leopold von Sacher-Masoch. „Venera su kailiais“ (vertė Jurgis Kunčinas).     / / / Ana O. – užverčia galvą – po dvigubos morfija...


Vytautas Stulpinas

2021-04-22 15:52:14

  Lėtumo Klausykis, ką dudeni, kokias trupmenas brėži ant sniego. Diena tirpte tirpsta. Į kalną kylančios trasos turi lėtumo ir ontologijos. Ir tau – preteksto būti, dingsties kelionei. Būti ežere labiau nei kitur, labiau nei saloje, mąstyti nueinančiais kloniais. Vienatvės liežuvis sūrus, burnoje – karamelė. Kartais veikiau tylėt. Namas ir kreivos ganyklos ties kelio posūkiu vos melsvuoja. Tuo keliu, jis sunykęs, grįžta tai, dėl ko gyvenai, dėl ko nenustojai tr...


Šiuolaikinė graikų poezija

2021-04-05 22:54:45

Publikacijai atrinkome 6 graikų poetų, mūsų manymu, gerai atstovaujančių savo kartai, eilėraščius. Stamatis Polenakis – lyriškas poetas, taip pat rašantis prozą ir pjeses. Jis tęsia melancholišką poeto Taso Livadičio liniją ir dažnai komentuoja istorinius įvykius. Dimitrio Petru (Dimitris Petrou) balsas, nors ir vėlokai pasigirdęs literatūros lauke, suskambo brandžiai, savo pasaulį su provincijos vaizdais jis stato iš paprastų medžiagų. Modernistinėse Jan...


Gintaras Bleizgys

2021-04-01 23:10:44

    Predestinacija kareivis eina kariauti politikas – į rinkimus balandžiai lesa senutės batoną žiema   žmogus yra mirtingas kiekvienas karas galiausiai baigiasi gyvieji grįžta namo –   gimnazijų stropuoliai ir cacos lelios šaltą naktį nevaikšto po tiltu prie nėries   balandžiai išgyvens žiemą senutė – galbūt ji šypsosi trupindama paukščiams batoną   katedra – gatvės žibintai – ged...


Julio Cortázar

2021-03-23 22:16:00

Julio Cortázaras. Ugnės Žilytės piešinys     Noktiurnas Šią naktį mano rankos pajuodo, širdį išmušė prakaitas tarsi grumčiausi lig užmaršties su dūmų slibinu. Viskas taip ir liko: buteliai, laivas, tik nežinau, ar kas manęs laukė, ar ilgisi. Laikrašty ant lovos rašoma apie diplomatų posėdžius, nuleistą kraują – eksperimentas pavyko iš ketvirto karto. Aukščiausia giria juosia šį namą mie...


Romas Daugirdas

2021-03-18 12:53:20

Romas Daugirdas. Ugnės Žilytės piešinys   peizažas ten toli sirpsta uogos ant horizonto suvertos karvės ganosi asfaltuotose pievose ir padidėja nulis kai rieda link skylės   atšoka nuo daiktų vardai ir sukirmija pažinimo obuolys   peizažą okupuoja drąsi onanistų gentis ir nebėra kam komentuot   ir kažkas pasiklysta priepuoly nebebūt     atostogos beprotnamio gėlių daržely išauga juodos dainos su baltais žiedais o...


Juozas Žitkauskas

2021-03-09 14:57:03

  Prãdzos nuog savo prėdkų ir nuog mano prėdkų   nuog svieto prėdkų ir nuog rycinių vartų   nuog Anel’kutės ca ir nuog varlukės tį   jau su kitais parėdais ir su kitais susiedais     Iš dešimc galimų... (sanovinis)                         O Tannenbaum, o Tannenbaum,       &nbs...


  1 sakyk ar prisimeni sapnų slidininką akimirkai išnirusį iš pusšimčio metų senumo pūgos   plonu lyg vapsvos liemeniu liaunomis bet stipriomis rankomis kuriomis tave apkabina myluoja tamsoj   ar atsimeni jo ilgą bet lengvą šešėlį besileidžiantį kalno šlaitu iš paskos   ar prisimeni jį ar saugai jo laiškus ir nuotraukas iš tos prakeiktos ir šaltos melsvumos   ar vis dar tik...


Algimantas Mikuta

2021-02-16 21:30:00

  Nurengti tiesą Sunku nurengti tiesą ligi kaulo. Po margaspalviais alegorijų drabužiais kaip rudeninis vaisius, slepiamas nuo saulės, ji niekam nesirodydama gūžias.   Tokia tvarka, toks nerašytas dėsnis, – kuo įmantriau smalsaujantiems meluoti, pačiam po alegorijomis slėptis, o dar geriau teisybės nežinoti.   Šėlioja minios, šoka, staugia, trypia, juokais ir pašaipėlėm atsišaudo, kad neišgirstume išvydusio nu...