Poezija


Nacionalinio slemo finalininkai

2016-12-21 22:17:34

Spalio 25 d. Vilniuje, klube „Peronas“, vyko Nacionalinis slemas, kuriame buvo išrinktas Lietuvos atstovas (juo tapo Marius Povilas Elijas Martynenko), lapkričio 26 d. dalyvavęs Europos slemo čempionate Belgijoje. Trejetą metų iš eilės Lietuva turėjo savo atstovą šiame tarptautiniame poezijos konkurse. Spausdiname Nacionalinio slemo finalininkų tekstus. Pokalbį su Mariumi Povilu Elijumi Martynenko skaitykite čia   MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO   Zidele Amathambo Faradži, poet...


atokioje plynaukštėje, kurią supo kalnų virtinė, jis rašė apie meilę ir mirties angelus. Mėgindamas apsisaugoti nuo nenugalimų jėgų, iškilęs virš realybės, geisdamas išsilaisvinti iš stačiai prieš akis šėlstančio chaoso, plačiais, ryžtingais ir sykiu droviais mostais žymėjo susikurto tikėjimo kontūrusjis įdėmiai stebėjo – vos pradėti rašyti skaidosi jo žodžiai ir sklandžiai įsilieja į visumą. Kaip senovės poetai savo knygose rašė, kad amžinybėje lieka skambėti gatvės dainininkės su popierinių...


Lina Lipnevičiūtė-Rakova

2016-12-08 01:15:23

„...už gyvenimą paraštėse, polinkį pirmiausia išvaikščioti tuos vaizduotės užkaborius, kuriuose ne tik nėra šviesos, bet ir teisingo kelio. Ten vaikštau be baimės, be savigraužos ir tik iš pažiūros be tikslo.“ Lina Lipnevičiūtė-Rakova   Berkana aš miriau prieš daug mėnulių, mielasismano veidą uždengė voratinkliaipuošnias įkapes persmelkė tvaikaspelėsis greitai įsimetėį drėgnas kriptos sienas sapnavau tave mirusįlaimingasbraidei žolėjepo blėstančiais žvaigždynaisvėjas draikė tau plauk...


Rimas Užgiris

2016-11-30 21:17:21

* * * Sniegas tirpsta ant karnizųšliuožia į stoglatakius, krinta –miesto drūtgalis driekiasiper pilką it vilkas rūkąbeveik nematomų kalvų link.Už šios skraistės slypi Baltarusija,mirksi it pirmykštėse pelkėsedvesiantis stumbras. Lietuvakybo ant žemės krašto. Sapnuoja.Kovarniai kumpso beržuose,stebi, kaip drėgni kristalaimargina betoninį dangų. Štai kurdejuoja pasaulio surūdiję ratai,skleidžia svylančios alyvos,parako, kraujo ir muskuso kvapus.   Ištremtas namo     ...


Aldona Elena Puišytė

2016-11-23 23:03:38

Aidinčios dermės Gal mes kartojam tas garsų dermes,Kurios ataidi iš žvaigždėtų tolių? –Kažkas gal mums diktuoja, o ne mesDiktuojam kalbai. Apkabink it brolį Kiekvieną žodį, kurs prabyla tauĮ sielos gelmę sąskambiu dermingu.Žvaigždynų ritmą slaptą aš jutau, –Garsų harmoniją, bet ji pradingo... Atodangose dieviškųjų slėpiniųKažkas gal ras tą palaimingą žodį,Kuris išves iš prieblandos pilnųTuštybės sferų, erdvę tą parodys, Kur nušvitimais plintanti darnaPalaimins vaiką, diemedį ir paukštį,Kad...


Valdas Daškevičius

2016-11-16 21:15:06

miegamojo rajono gyventojai būrelis gyventojų su kibiraisįvirsta į butąatbėgom gesinti šaukia į ausįkažkas čia dega niekas nedega raminu apsirikotebet jie mojuoja primargintais lapais tiek toaprodau kampus atveriu spintaspakeliu kilimą leidžiu pažvelgti po lova nei ugnies nei dūmųvis tiek jie įtariakad gaisrą paslėpiauit kokį kanapių šiltnamį staiga sau pačiam netikėtaiimu liepsnotidega pakaušis šalta ugnimidega tačiau nesudega man iš gerklės nugriaudiugningas balsasesu aš tasai kuris es...


Marius Povilas Elijas Martynenko

2016-11-09 22:40:48

Genitalijų skonis Mane ilgokai buvo apsėdęs klausimas. Šviesa yra fotonų srautas. Ar gali fotonas, atmušęs kitos rūšies fotoną, turėti šešėlį? Ar šviesa gali turėti šešėlį?Fizikos pasaulio atstovas žvelgė į mane kaip į žmogų, rytais giedantį Requiem kažkuriai savo smegenų daliai, ir pasakė, kad tai neįmanoma. Fotonai yra virtualiosios dalelės. Tai reiškia, kad jie neturi masės. O fotonus atmušti nuo savęs ir turėti šešėlį gali tik tai, kas turi masę.Masė yra gebėjimas nejudėti šviesos greičiu...


Nijolė Kliukaitė

2016-11-02 21:33:57

  Vieno mirksnio šviesoj                                   Mamai 1.dabar aš kartoju Tave                lyg seną lopšinę                   ar dainą, kuriojir žv...


Monika Sudintaitė

2016-10-26 23:21:47

„Kartą laukiau autobuso savo kaimelio stotelėje ir ant manęs užlipo voras. Nenukračiau jo ir įlipau su juo į autobusą. Nežinau, ar mes išlipome kartu, ar jis liko autobuse, tačiau eidama Telšių gatvėmis galvojau, jog manyje nuolatos pusė miesto, pusė kaimo stojasi piestu*. Iš esmės aš niekada nejaučiau sankirtos tarp šių dviejų erdvių, nes, regis, buvau užpildyta kiekvienos iš jų. Atrodo, kartais įplyšta erdvė ir pro atsivėrusį tarpą į mane sukrenta skirtingi aplinkos fragmentai. O ar jie tikri,...


„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai     Nepripratau Šiandien ligoninėje mane ištinka viena mano gyvenimo diena.Šiandien ligoninėje aš suprantu, kad kasdien ligoninėje vykstaBlogiausia diena kažkieno gyvenime,Geriausia diena kažkieno gyvenime,Pirmoji diena kažkieno gyvenime,Paskutinioji diena kažkieno gyvenime.Šiandien ligoninėje aš suskaičiuoju, kad iš komos atsigaunu tryliktą kartą. Jau galėčiau prie to priprasti. Kitą vertus, per visą savo gyvenimą rytais esu pabudęs apie a...