„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai Nepripratau Šiandien ligoninėje mane ištinka viena mano gyvenimo diena.Šiandien ligoninėje aš suprantu, kad kasdien ligoninėje vykstaBlogiausia diena kažkieno gyvenime,Geriausia diena kažkieno gyvenime,Pirmoji diena kažkieno gyvenime,Paskutinioji diena kažkieno gyvenime.Šiandien ligoninėje aš suskaičiuoju, kad iš komos atsigaunu tryliktą kartą. Jau galėčiau prie to priprasti. Kitą vertus, per visą savo gyvenimą rytais esu pabudęs apie a...
„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai I vieta Aivaras Veiknys Luošys Vėjas pakilo, skamba senos vaikų skaičiuotės.Pulkas balandžių, vienas – baltas kaip gruodžio sniegas.Jokio stebuklo. Pusto. Snaudžia žvėris apklotas –Kas jis, tiksliau, iš kokio aptvaro bus pabėgęs? Ko jis taip sunkiai švokščia? Kraujo dėmė ant veido –tėvas galanda peilį, pats sau kartoja: liaukis.Gęsta žvaigždė, jai niekas kelrode būt neleido –kas ten tuomet nušvito, motinai glostant plaukus?.. Kelkis...
„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai I vieta Sara Poisson Mes Mes sapnavome karą gražiaimus supykdė linksmas rytinis skambutismes lipom nerangiai iš lovųširdis paskui mus atskubėjopaknopstom į šlapią kvadratą dušemes pravirkdėme čiaupą ir mus užkapojo vanduoprisikėlę mes glostėm save išsimuilinę delnustaip švelniai kaip jau seniai mūsų niekas neglostėgarų debesy tarsi rojuj mes išsivalėm dantisir aptaškėm baltai savo pilkus atvaizdus veidrodžiuosmes nebuvom išalkę...
„Poetinio Druskininkų rudens“ laureatai Iš ligų katalogo Nesuspėji laiku nuspausti – stabligė.Pasaulio prisigeri – kempinligė. Pasiutligė, kada klaidžioji vidiniuose labanoruose.Iš kukurūzniko ant tavęs mėto priešnuodžius. Vandenligė, kai pamiršti iš viso šito išplaukti.Akmenligė, kuomet guli viskuo apsimetęs. Opaligė. Didelis, apgraužtas eilėraštis,nuo kurio nebeturi vaistų. ...
Gipsas Pavėlavusiems –ketvirtį vaško akmens.Tokia pat bauda ir tam,kas ateina į parodą su ginklu.Arba netikėtaiatsuko kuprą. Gildijasaugo namuspo liepos medžiais,Senų amatų gatvėje. Liliputo griuvimas Sėdžiu žolėj,kur pravardės nieko nesako. Grybavaulapuočių miškešalia eglyno,kur lapės po beržuprišvaisto smėlio.Kur dieną giliai olojepacypauja lapių jaunikliai. Ne taip,bet sėdžiu po saulės laidos.Ne taip reikėjo pradėt. Žvaigždė vakarinėsmulkiai liniuotam lape,grūdėto dan...
Untytės Tėvui Untyta untisana Untinukų nemisana... 1.Burnon šituos žodžius sudės tauvos užgimusnet jeigu nežinosi, ką jie reiškiajie neiškrisnet jei bandytum iškratytinuo pečiaus krisdamas dar vaikasgalvų trenkęs in alaus bačkelęir su šečkarnia piršto galąnetyčiom sesuo nukirtotada kad motina nesbartųužmetė pirštuką tąklaime ant šieno ir votis taip nuo skausmo r...
išvyka mes gėrėm mėnesienąiš šiukšlyno buteliųir pasikinkępavargusį mėnulįkeliavome iš sudėvėtųkūnų iš to pasauliokuris išlinkopagal formąklūpančio našlaičio kur palei upęišrikiuoti paskenduoliaižadėjo perkeltiį kitą krantąjei bent kas antrasištupės peizažądugno prašymas 1 paskolink šitąsąvaržėlękad prisitvirtinčiauprie nuskustosvaivorykštės iškėlęs savo širdįant šakutėspakviesčiau moterįiš apačios į jos šešėlįbrisčiaulyg į jūrąir mes nulūžtumedevintoje bangoj...
tyliai ir nejučia drugeli mólinais sparnais, šlaitu stačiugalėjai kilt pagavęs šiltą srovękur tuščias namas, laukiantis svečiųiš seno papratimo tebestovi besamanoja šlaitiniai stogaigėlių darželiai kruvinai laukėjašilkinė buvus plūksna supas vėjoseniai užmigusio, galvūgaly, o kaip kieno manin įburtas šitas vaizdasiš kur be abejonių ir skubrossparnus atvilgęs po dienos sausrios drugeli mólinas, ėmeis ūmaikaip rudenį pabudinti jausmainekilk, te liūdnos žvaigždės tau prie kojų leidžias...
Raškymas. 1989 Šiltas tirštas serbentų kraujasviduvasaris vos dvėsuojadar šiepia iltisžodžiai galvoje skysti kaip plunksniniai debesyskrūmuose vaikai nurėžtais džinsais melsvuojašūsteli saują į kibirąuždengia marle kad neprikristų šakeliųvaikai skolintais dviračiaisatminimų sąsiuviniaisišperėti namų su katės pėdų įspaudais cemento takeliuosvienplaukiai žaidžia aukojimąlenkiasi prie šaknų į paunksnębeveik grįžtaį savo pradžias Aš rytų europietė pustomiestas šoka pavaną mirusi...
*Tykus ir baltasŽuvies kaulelisGerklėjNetiesus riksmo stuburasĮstrigęs per lietųAnapus tvenkinioTu manJacaranda žydint *Sapnavau tave savo kaimeSutikau einantį žvyrkeliuSakei nebe pirmą kartą jauDažnai čia pavaikštaiDar sakei kad va neseniaiSamanėko linkDvi stirnos nubėgoPrisiminiau kad ir aš mačiauTokios lengvosKad net pėdų sniege nepaliekaBet jei žengtų kiauraiTave pabaidytų *Teka upė sutemus lėtaiO virš jos šviečiaVilko žvaigždynasNasruosePaukščio sparnasLabai panašus į žu...