Poezija

Zita MAŽEIKAITĖ

2012-10-31 10:00:27

Po duboso lapais Sėdi po duboso lapaistarsi po skėčiu. Kojos nubraižytos,švarkelio rankovės per trumpos.Neklusni garbana nutįsus per kaktą. Sulaikęs alsavimąnykščiais spaudi žolės laiškelį.Aplaižai suskilusias lūpas. Tuoj sušvilpsigrėsmingam pasauliui. ∗ ∗ ∗ Šalnotą rudenio rytąį violetinę buožainę įsikibus kamanė. Ilgai triūsusi darbininkė.Jau be namų. Atsargiai paglostaupurią pūkuotą galvelę. Kamanė ištiesia koją.Sudūzgia – leisk man numirti. * * * Pumpotaukšlis,rauplėtas lyg karvės...


Nijolė Simona Pukinskaitė

2012-10-24 15:54:02

bekraštė andai kilę vėjai supynė labirintąvisi statiniai nusigręžė persimainė veidai ir tyla andai saulėtas takas  susirezgė ir pakvaišodiena apniukus kėlė sūkurius dabartis liko be laiko kuris neišnyko bet menko ir tolo * * * andai mūsų šviesa susigūžė ir paniurokurį laiką dar plūkavo bet vis tolo ir tolo kol prišaukė jūsų antrąsias širdis – šaltas ir viską skaičiuojančias mėnulio šviesoj jūsų širdysmėnulio šviesoj mūsų širdysrūpestingai rūšiavo pragaišties daigus ilgus  ̶&nbsp...


PDR laureatų kūryba

2012-10-17 11:57:38

Poetinis Druskininkų ruduo 2012 Jaunojo jotvingio premijos laureatė Indrė Valantinaitė Tebus pašlovintas teliukas I Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai. Tebus palaimintas jo skerdikas,odininkas ir batsiuvys, tos pardavėjos rankelės,suguldžiusios aukštakulnius į tamsiai žalią dėžutę,siauros senamiesčio gatvelės parduotuvėje. Tebus pašlovintas teliukas,iš kurio odos pagamintimano batai, atvedę tiesiai pas tave. II Tebus prakeiktas. Vieno anoniminio eilėra...


Kęstutis NAVAKAS

2012-10-09 21:00:22

KETURIOLIKA pirmas iš pradžių homeras ir praksitelisovidijus. pauzė. po to dante po jopalladio. shakespeare‘as ir montaigne‘is.rembrandtas. vėliau jau goethe byronas.dostojevskis. šiek tiek sutrinto vėjo.po to monet po jo wilde‘as po jo jauapollinaire‘as dali. kirchneris. woolf.pauzė. po kiek laiko jau cocteau camus cortazaras nabokovas brodskisrothko daugtaškis dvitaškis renzo piano.taškas. šiek tiek sutrinto vėjo. ašžvelgiantis į vienaragio pėdsakus. nustebęs. ir tik tada mane pasivejamuz...


Mindaugas NASTARAVIČIUS

2012-10-03 20:53:52

  papjovėme, bet nevalgėme Dabar jaunieji poetai užauga nematę gyvos kiaulės.            Romualdas Granauskas * kiek begalvočiau gyvuliai buvo svarbesni už žmones ir nors vaikystėje girdėjau kad iš gyvuliodaugiau naudos ne dėl to jie man buvo svarbesni ne dėl to kad be jų atrodė niekaipnepramisime ne dėl to kad nebūtų kam skirti vasarų eidavau basas perkelti karvės kuolo metai iš metų persikeldavau į vis kitą vasarąbasas eidavau į tvartą ...


Dovilė ZELČIŪTĖ

2012-09-26 16:22:17

Korida Keturiasdešimt metų nuplaukus atgalradijo ir kitomis bangomismudu klausomės operostėtis padovanojoplokštelę, įeina į kambarįstoviu ištikta siaubo                       meilės garsųsako:ji nuvylė Don Chosė suvedžiojoKarmen jos vilionės ir laisvė  baisio graži kaip mirtis šiandienkai išleidau mamą pas draugę – reikia nudažyt anai plaukus – sėdžiu gretimame kambarydelno...


Jonas JAKŠTAS

2012-09-19 15:40:18

Su tavim dalinuos Kai draugauja delnai vieni su kitais,nebėra jau rūkų, nei lietaus tuos delnuos.Koks šviesus debesis man mojuoja rytais –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. O iš tavo delnų skraido paukščiai linksmi;savo dieną pratęs jie miškuos ir kalnuos. O į smilkinius – tvinksniai pulsuos lemtimi –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Tai kieno atminty atsispindžiu nūnai?Tai kieno vaikštinėju, šypsausi sapnuos?Aš galvoju, į kur tu mane vadinai –Ir akimirka šia su tavim dalinuos. Eisiu ten,...


Vytautas KAZIELA

2012-09-11 21:39:26

*ji verkė:aš nieko neturiuką galėčiau tau duoti mano akyslyg veidrodžiaijos atspindi tave bet ten nieko nėrapatikėk – ten nieko nėratik ledinė erdvė be jokios užuovėjos *tau sakėkad būsi palaidotas debesyse atspindėtas vandenysenešamas vėjo žaidžia kažkas tavimitavo pavidalaieižėja ir trūkinėja niekad nebuvai kuo esibet ir tai dar turės išryškėti *kambaryjekur nieko nėrasunkios užuolaidoskrintančios klostėmis daugelį metųsu savimisu vyno taurepraeitiesnuotrupomtylastingstančia kloduos...


Henrikas Algis Čigriejus

2012-09-04 05:33:55

Dvi vasaros Pasiutusiai pesimistiškas Ko ieškinėja po rūką seniai,O dar ir jų moterėlės –Smagūs gyvenę, smagūs pasenę –Dabartės, sakyk, jau vėlės? Šaukštai popiet – iš tikrųjųŠį bei tą jau reikėjo gal rasti,Gudriai užkapstytą seniausiai senųjųAr epikūrų, ar ekleziastų. - - - - - - - - - - - - - - - - - - Ką, pons, čia bešneki, gal tu juokauji?Kaip tau ne gėda?Matai – saulelė, balkšva, bekraujė,Saulelė jau sėda...


TADAS ŽVIRINSKIS

2012-08-16 14:27:06

Ornitologinė vienatvė Dienomis zylių konvejeris, Atidžiai prižiūrimas brigadininko bukučio, Darniai veikia mano balkone. Gėlių lovy pabertos saulėgrąžos, Palikę geltonuosius graižus, Atranda ramybę geltonpilvių zylių mikrovisatose. Retai čia pasirodo tylusis strazdas giesmininkas, Per šalčius taupo balso stygas, O gal, likęs vienas, tiesiog stumia Liūdnas našlio dienas ir juodesnes Už juodąją meletą Naktis. Naktimis balkone tylu, Net girtuoklis kaimynas, pagarbiai besisveikinantis su manim:...


Draugai