Vakar naktį vėl išėjau į sulaukėjusį sodą.Ulf Peter Hallberg „Europos šlamštas“ 1. sklandau ore aš turčių sodininkas. vyras ryte išvažiuoja juodu karstu, vėlai vakare grįžta tuo pačiu juodu karstu. moteris perka šaldytus broilerius, kepa, mokosi mirusių kalbų. už mane niekas geriau nežino, kuo šie namai kvėpuoja. nykiausia žiemomis, kai užsiveria slapčiausios poros, užsirakina pumpurai, visata nustoja plėstis, moterys užsikniaubia it miegantys šikšnosparniai. suvilioti namų moterį? t...
Užgavėnės Naktį prabudau ryte artėjant sparčiaiMiniai žydų, persirengėlių, baisiųVengrų vaistininkų, siūlančių paparčiųSporų Morei, būbnijančiai tik bosuTaip ir rinkosi visi į mano kambarįDar čigonės ir vaikų smarkus būrysIr nesupratau ko šuo neambrijaNes pro kur jie ėjo jei ne pro durisKaip pavasaris kaip laužas skirtas MoreiBetgi kaip sutilps visi šiam kambaryJei pirma mintis iššaus memento moriO kitų minčių galbūt net neturiTai todėl marinama ji Morė MorėTai todėl memento mori – ne...
Surinkau pluoštą J. Kunčino eilėraščių, dar keletas liko. Tekstai iš rankraščių, kuriuos autorius kitados paliko pas dailininką Mikalojų Vilutį, dabar rankraščių originalai – J. Kunčino bibliotekoje Alytuje. Antanas A. Jonynas * * * Kur nors: Bišleto stadione (Norge),Alpių priekalnėse (Österreich),Gobio platybėjeAr Tasmanijos jūros pakrantėjeAtrasi:Ledo kristalą,Žiedą nuo paukščio kojos,Gyvulio pėdą,Kiaukutą iš saulė...
Plinta prietema. Mėlyni pustoniai.Sausio pūgos. Vasario pustymaiTen, kur sniegas dabarsavo tūžmastįNeša, verčia į praeitį, užmarštį... Paskutinę melodiją švilpaujaLyg Pakalnis „Europoje“,Kilpoje.Virš asfalto, virš naujo grindinio,Žydų balso iš getovos girdimo...Akyse – tie mūrai...Tos perdangos.Mumyse... Mūsų laimės...Šitaip vertinamos šitaip perkamos. 1972–2006 * Niekur iki šiol nespausdintas eilėr...
vasaros rytasdidmiestyje sprogstatyla * * * saulėtekisvirpina orąlaumžirgiai * * * girgžteli durysrudens kvaponuojauta * * * geltoni lapaikaimo kapinaitėsesėdi angelas * * * gandrasvienakojiselgeta prašo išmaldos * * * dvidešimt metųkartuklausomės kaip sninga * * * kaštonkrytis naktįper ilgos pauzėspokalbyje * * *pavasarisatvėrė duris užvėrėgirgžtelėjimas * * * geltonas klevasdide...
giustavas lansonas. literatūros istorija netikėkite skaičiaisjie nepaaiškina sielos niuansųnesileiskite klaidinami kreivių –kreivės iškraipo faktusjus valdo epidemijos judėjimai ir elipsėsnepasiduokite formulių tuštybeijūs nežinote kas yra genijuskas konstruoja lafonteną iš šampanėsprancūziško kraujo ir poetinio talentokas kildina ifigeniją iš mandagumoklasikinio išsilavinimo ir jautrumo yraarba šarlatanas arba naivu...
Froidajungio svajonė Mano mielasis Buridano asilėli,sakiau, gi – neapskėsi šito pasauliosavo striukom kojelėm, neatlaikysskrandukas tokio apetito – neliks jaugreitai net ką atrajot. Ir gausi vėlmedžiot gaidelį auksinuką, palikęsišdidumą, nulėpausi, geldos pleište.Paskui sapnuosi – niekus, niekšus ir niekur –kad prisikėlė Pavlovas, ir duos tik vieną morką,kad pavirtai žmogum ir bliauni vielabrauky:„Ho ho yha – čia jobtvaim...
* * * Didelė buvo diena.Erškėčiai žydėjoIlgesingai kukavo gegutė.Medžiai lyg rūstūs dievaiAnt kalno sustojęNiūriai stebėjo visus –Teisingus ir nuodėmingusEinančius ten, iš kur nebegrįžtama. * * * AtmintisRaitosi vidujeLyg sugauta angis,NegalėdamaNei ištrūkt, nei įgelti. Nes švytintis tebėraKažkadaMus apakinęs džiaugsmas. Dabar praregėjęKrūptelim –Kodėl taip tylu? Nejaugi pasaulis,Kol buvom apakę,Jau pasibaigęs. * * * Į juo...
Susvyravusio tikėjimo paslaptys 1. nesudygogarstyčių sėklos pavasaris ką tikprikeltas Lozoriusaptekęs sniegdėmėmdvokia kapo rūsiumano vazonasneprikeltų nebylybėdurpėdrėgmė 2. daug kas turbūt neatmeldžiama gyvenimo tropai ir kitosmeninės raiškos priemonės –aš nieko neišmanauapie šitą kūrybąvis dar įstrigusstebuklinės pasakos žanre bet tikriausiaine viskas atmeldžiamadėl to tikriausiai tyli tavo tylėjimo potekstėtas...
Nespėjęs išsigąst Kitų išstumtas ar pasitraukęs pats –ne taip svarbu –glaudiesi po aukštais skliautais,bet negirdi, kad jie giedotų,matyt, dar neatėjo laikas... Kas apačioj, po kojom, nežinai,girdi kažkokį šlamesį, gal miškoar jūros prislopintą gausmą –ne taip svarbu –esi išstumtas ir nepastebėtas. It vaikas pamestas, nespėjęs nusigąst,vis lauki tos akimirkos, kadasuras tave atklydusi šviesair nusives sku...