Poezija

Nerijus Cibulskas

2017-05-10 22:24:35

  Rugpjūtis Pusryčių kvapas, vandens valymo įrenginių kvapas, klijųfabriko aromatų paletė, užakusi Filomena, drėgnos jos pažastų viksvos,kurios, regis, kutena šnerves, kai pirmąkart miegu balkonepo mirštančiais perseidais, močiutės urnos kvapas, lakuotassodo stalelis, jo švarus, gelsvas alaus kvapas, kvepėjimas pašto ženklųir naujų modeliukų, jų metalo kvapas, skonis, kai prasikertu lūpąper futbolą, saldžiarūgščiai kraujo kvapsniai vėliau, man operuoja...


Lina Buividavičiūtė

2017-05-03 22:15:59

  Katastrofų kalendorius Būčiau, kaip visi žmonės, gimus pagal kinų kalendorių – Tigro metaisJaučio zodiake, būčiau urzgus, siautėjus, draskius, badžius(is) – tai ne –ir reikėjo ateit į pasaulį pagal Černobylio kalendorių.Na, ir prasidėjo nelemtis mano gimimo – klykdavau,geldavo koją, naktimis bruzdėjo bildukai, nusibalnodavau kelius,kirmydavo dantys, nespėdavo lopyt galvos, po spuogųatsirado randų. Jau galvojau, kad viskas bus baigta, jau atsidūsėjau,bet pagimdž...


Tomas S. Butkus

2017-04-26 22:09:58

  aklaupis garažų pusėjeblaũsumosnuojautų terpėspusamžės tuopos;tartum grotostartum šešėliaikurių neatskirsi, –tiktai prieblandoje, tolumojenemiga išeina į pilnatį, –tavo stikliniame žvilgsnyjenešama dulksnosir skalikų.už tvoros žliugsintys žuoliaikartojimas to, kas veda taveį regėjimus.tartum elektros stulpaiuždraustiemsprisitraukimams vidurnaktįprie jaunesnio savęsprie dangausmerdinčio savo seilėseprie žolėjrusenančių padangų;tartum drėgmėi&scar...


Ieva Toleikytė

2017-04-19 20:59:40

    * * *norėjau bėgioti kapinėseKopenhagoje vos atšilusmerginos deginasi žaliose Assistance vejosešalia rašytojų, muzikantų, mokslininkųir žmonių, kurių niekas nežinopilkų antkapiųporos vedžioja šunis, užkandžiaujaper pietų pertrauką krykštauja vaikaikažkur guli Andersenas, o šalia jo – Kierkegoras(nesugebėjau jų rasti, kapinių žemėlapiai, pasikarkit!)Rasose irgi daug gulinčiųtik ten tylupavasarį žydėjo sniegžydrės ir kitos smulkios gė...


Ernestas Noreika

2017-04-14 23:06:22

  mirgėjimas per tv ekraną pripusto pilną kambarį svirpiančio sniego, iš jo nulipdys tau akis, kad nieko matyt negalėtum – – sunkų kambario judesį ir atremtą sienon mėnulio ramentą, o aplinkui vis liesis ir gūšis basonuos spalvotosreklamų čiurkšlės, kūnų valtys ant virvių blaškysis dulkėtoj palėpių arenoj, mėsą pames ir žvilgantį kailį skrybėlėj užkaltas triušis, o jo ekrane mirguliuos kirminai ir mažyčiai kauleliai – – u...


Marius Povilas Elijas Martynenko

2017-03-30 19:38:07

  Mes ėjome tik dulkinti avių Eilinis žmogus, vidutinis žmogus, pats vidurkių vidurkis yra 24,3 metų kinas užsidirbantis 9 733 dolerius per metus, turintis 2,333 vaiko. Galiausiai mirs nuo kokio nors širdies sutrikimo. Ir jo vardas Mohametas. Nors išties, vidutiniškiausias iš visų homo sapiens turi maždaug vieną papą ir vieną kiaušą. Galima sakyti, toks pusė bybio.Visgi galutinė tiesa yra tokia, kad šio teksto rašymo metu vidutinis žmogus...


Greta Ambrazaitė

2017-03-22 21:40:18

  * * *gerklė pilna rūko vinučių,kuriomis jie norėjo įdrėksti baltą tunelį į dangų,kalti, iškalti, išlieti mėlynos stichijos veidąvisiems laikams, nuo ten, kur baigiasi plaučių karūnos,iki žaibų sąjungos virš mūsų;užtenka suvesti į daugtaškį įelektrintą žvilgsnį –verda sniegas ant kūno,velkasi mus prie geizerių,kur tu esi mano virgulė, o aš esu tavo vanduo – – –tu sakei, kad šis pasaulis taip niekad ir nebuvo priartėjęs,to...


Ingrida Kepalaitė

2017-03-15 23:14:14

  Eilėraščiai uteniškių (vyžuoniškių) tarme   * * * Kāks laikinúmasKvietkų ir drugių net mūsųTik neiškada   * * * Pasdalīnk su manimDžiaugsmīngu liūdesiā akīmirkuKųsneliu dungaus   * * * Senas laikraštiKas gi tųjai esiPãkurās ar istorija   * * * Ar žėdnų naktSkandinsi mēnúlį debesinAr tik svajosi   * * * Medžių šakās suspynįMeiłį viena kītai žãdaTuoj pavasaris   * * * Kai...


  * * *Kai kabaljero ant kumelėsvynioja mokslą kabalosir byra atsarginės dalysaš išgeriu beržų sulosheteros renkas ir vestalėsjoms nusispjaut ką aš veikiumane vilioja jūrų salosplaukiu su dante kontikiuant plausto kapitonas nemodraugai du junga ir šuvakol akyse dar neaptemopro šalį slenka lietuvaužteks tingėti ir rąžytisgyvenimas yra mažytis   * * *Gyvenimas yra mažytisvynioja mokslą kabalosnėra čia ko perdaug rąžytislaižytis reikia iš bėdosbet duos kažką antanas dantėvisoms atein...


Aidas Marčėnas

2017-02-15 20:20:45

  Jokių vibracijų       Paklausti, iš kur atsiranda eilėraščiai,      mokiniai atsakė nedvejodami:      iš vibracijų Jokių vibracijų, aikčiojimų, žemės drebėjimų,juoko, jokio Kajoko. Nei dievų, nei lietuviųkalbos nemoku. Nenutuokiu, kodėl gyvenu.Net kalnas, bjaurybė,neina pas Mahometą. Bet vos tik apie vibracijasir vibratorius, mielas provincijos centre,šypsodamasis pagalvoju, laikvietėje suvirpuliuoja ir kaip...


Draugai