Poezija

Simonas Bernotas

2017-11-30 00:02:43

  Aperityvas Žiauriai gražūs mano skausmo vabalėliai Ropoja tavo veidu prilietę šaltas akis nuskrendaSėdi suakmenėjusi statula sėdi ir kiekvienasAtodūsis krenta tarsi skulptoriaus kaltas prie patVos vos nepataikydamas šis buvimas lieka grubusNeiškaltas kitoje stalo pusėjeSėdi vyriškis su fraku jis ruošia kortų kaladęIšdėstęs tinkamai kerta nusikerta pirštąĮsideda sau į burną sukramto savo kramtomąjįTabaką kitoje pusėjeSėdi vyriškis laižo tuščią indą ir inkščiaVos prasižiojus vietoj gars...


  * * * kągelbėtumdvidešimtmetįsūnųarmirties šešėlyjeišgeltusiąmotiną– – – – – grimztatitanikastriumfuojajo didenybėaisbergu karūnuotasabsurdasjauniį pragarmęsenėsvaltyse lyg artėjančiamekarelyg ateisiančiųfeminisčiųraštuose   Tvanas automobilistrys bernai naminiai gyvūnėliaiprie vairo keikiasibarzdotas vyras susivėlęsatšliaužiaugnys skrieja pelenaistaiga prakiuro kraterispo alyvadangaus fone dažytam geltonaibalandį baltąšveičia juodos katės   * * * giria mieguista ...


Aldona Gustas

2017-11-15 18:09:10

Berlyno siena, lapkričio 9-oji, arba Mirtis skiria ar jungia? Aldona Gustas gimė Karceviškiuose, per karą pasitraukė į Vokietiją ir apsigyveno Berlyne. Jos būsimasis vyras Georgas Holmstenas gimė Rygoje, bet gan anksti persikraustė į Berlyną. Čia baigęs gimnaziją, universitete studijavo literatūrą ir istoriją, o karo metais net buvo įtrauktas į 1944 m. liepos 20 d. pasikėsinimo į Hitlerį planus. Jei sąmokslas būtų pavykęs, Georgas būtų perėmęs vadovavimą žinių tarnybai. Aldona man pačiai yra ...


  Kaip Timis tapo klounų karalium Timis dėvėtų drabužių parduotuvėjnusiperka karūną ir aksominį paltąTimis – klounų karalius   Pirmoji meilė / Liučina Timis ją sekajosios kojos tokios gelsvosir švelniostrinasi viena į kitą einantmoteris ima žaisti raktais rankojTimis suspaudžia savo raktą kišenėjabu įeina į tą pačią laiptinę   Kaip bakalėjininkas užsitraukė Timio rūstybę Timis su Liučinapragyveno tris savaitesbet vieną naktįTimis Liučinosdelne aptiko bakalėjininkoAnzo ra...


  2017-ųjų Jaunojo jotvingio premijos laureatasVytautas Stankus šokiai jeigu tikėsiu, jeigu nuoširdžiaitikėsiu ir atgailaudamas verksiu –galbūt šitas juodvarnissutraiškyta galva, išsiliejusia sąmone atgytų, jeigu sukalbėsiu burtažodį, jeigušoksiu aplink laužą murmėdamaslaikyk, ugnie, ugnie, laikyk laikyk laikau jo kūną rankose,pūsteliu šilto oro lyg būtų sušalęs,pūsteliu savo gyvybės, sviedžiudangopi, sviedžiu – – – – žnekteli ant asfaltoištiškusi rašalo dėmė šiaip taip sugraiba...


Karolis Bareckas

2017-09-28 23:40:17

Pietryčių Azijoje praleidau pusę metų. Nemoku išvažiuoti trumpam. Ilgi mėnesiai, praleisti svetimose kultūrose, leidžia jas pamatyti iš labai arti, pažinti vietinius žmones, jų įpročius. Nemėgstu prisirišti prie kelionės plano – niekada nežinau, kuo viskas baigsis. Keliaujant man svarbu dokumentuoti tai, ką matau ir jaučiu. Pirmiausia, sau pačiam. Keliavimas Azijoje yra intensyvi patirtis ir norisi kuo daugiau jos išsaugoti, neleidžiant nugrimzti į praeities užkaborius. Mėgstu sėdėti kur nors mi...


Akvilė Andriūnaitė

2017-09-20 21:41:53

  Tai ne eilėraštis. Tai žodžio sulaužymas Mano tėtis vaikystėje su draugais žaisdavo indėnus.Jie laikėsi duoto žodžio. Tėvo kambaryje yra altorėlis:plėšrių paukščių plunksnos, indėnų nuotraukos, iš Šiaurės parsivežti elnių ragai, iltys ir kita atributika.Ten – jo skambanti tylios tiesos šventovė. Man suteikė vardą, reiškiantį erelį ir žymintį žvaigždyną –ten niekas nežada ir visi tesi. Tėčio protėviai – indėnai,išėję ieškoti šviesos. Šįryt į mano kambario stiklą atsitrenkė gegužiuk...


Ilona Morozaitė

2017-09-20 21:40:26

  * * *nuogi.susitarėm lovoje nerūkyti kaip ir vonioje.sutarėm taisyklesjos lūžo ir dužo beveik pačios.visur žydi gėlės.vijokliai, žiedai, išsidraikę lapai.kvepia kava.taurės, išpuoštos lūpdažiuprimena užsiliepsnojusią amžiną meilę.ryte jos nebėra.išsibarstę teptukaibučiuojasi paletėjekambaryje dailės mūzos naktį po džiazo antklodeprie vyno butelio pagaliau paskelbėant drobės vakar pagaliau baigti tapyti mes.nuogi.   * * *vaikštom girti savo žemėseo tu suspardyta akimirkakokia tu ...


Simonas Bulotas

2017-09-20 21:39:18

  Posmai apie tave Ant stulpo nutūpęs sučiulbo paukštelisNemokantis pykti už žmogų –Jo žviegiančius elektrinius įrankius Einu pjauti malkųVėl atskrido paukštelisBlauzdos aptaškytos kraujuŽaliu žemės krauju iš žolės lapų Einu pjauti malkųDabar tikrai perpjausiuTu nežinai mano vietos – žvėriukO jei ir žinotumSaulė vis tiek pirmojiĮmes mano akis į palaimą Laukini žvėriukKoks gražus tu padarėlisKoks gyvas ir laisvasMano sodo pienės lengvai palinkęTave švelniai laimina ŽvėriukNeturiu pas...


Agnė Alijauskaitė

2017-09-12 21:15:52

Šlovės istorija             pagal Borgesą 1. Laive korsarė yra ne tik našlė Čing, nors mes su ja ir panašios, kai nežiūrim į viena kitos vadeliojamą laivą pilną žmonių, siūbuojantį (tik niekam neprasitark apie jūrligę) korsarė nuo nieko nebėga – mes panašios drąsa, lėtumu, kardų įkandimais – iš jų atpažįstamos ir kartais supainiojamos korsarė yra ne tik našlė Čing   2. Ystmanas nukraujinta ir triskart apvalyta veršelių mėsa, k...


Draugai