Poezija

Marius Povilas Elijas Martynenko

2017-03-30 19:38:07

  Mes ėjome tik dulkinti avių Eilinis žmogus, vidutinis žmogus, pats vidurkių vidurkis yra 24,3 metų kinas užsidirbantis 9 733 dolerius per metus, turintis 2,333 vaiko. Galiausiai mirs nuo kokio nors širdies sutrikimo. Ir jo vardas Mohametas. Nors išties, vidutiniškiausias iš visų homo sapiens turi maždaug vieną papą ir vieną kiaušą. Galima sakyti, toks pusė bybio.Visgi galutinė tiesa yra tokia, kad šio teksto rašymo metu vidutinis žmogus...


Greta Ambrazaitė

2017-03-22 21:40:18

  * * *gerklė pilna rūko vinučių,kuriomis jie norėjo įdrėksti baltą tunelį į dangų,kalti, iškalti, išlieti mėlynos stichijos veidąvisiems laikams, nuo ten, kur baigiasi plaučių karūnos,iki žaibų sąjungos virš mūsų;užtenka suvesti į daugtaškį įelektrintą žvilgsnį –verda sniegas ant kūno,velkasi mus prie geizerių,kur tu esi mano virgulė, o aš esu tavo vanduo – – –tu sakei, kad šis pasaulis taip niekad ir nebuvo priartėjęs,to...


Ingrida Kepalaitė

2017-03-15 23:14:14

  Eilėraščiai uteniškių (vyžuoniškių) tarme   * * * Kāks laikinúmasKvietkų ir drugių net mūsųTik neiškada   * * * Pasdalīnk su manimDžiaugsmīngu liūdesiā akīmirkuKųsneliu dungaus   * * * Senas laikraštiKas gi tųjai esiPãkurās ar istorija   * * * Ar žėdnų naktSkandinsi mēnúlį debesinAr tik svajosi   * * * Medžių šakās suspynįMeiłį viena kītai žãdaTuoj pavasaris   * * * Kai...


  * * *Kai kabaljero ant kumelėsvynioja mokslą kabalosir byra atsarginės dalysaš išgeriu beržų sulosheteros renkas ir vestalėsjoms nusispjaut ką aš veikiumane vilioja jūrų salosplaukiu su dante kontikiuant plausto kapitonas nemodraugai du junga ir šuvakol akyse dar neaptemopro šalį slenka lietuvaužteks tingėti ir rąžytisgyvenimas yra mažytis   * * *Gyvenimas yra mažytisvynioja mokslą kabalosnėra čia ko perdaug rąžytislaižytis reikia iš bėdosbet duos kažką antanas dantėvisoms atein...


Aidas Marčėnas

2017-02-15 20:20:45

  Jokių vibracijų       Paklausti, iš kur atsiranda eilėraščiai,      mokiniai atsakė nedvejodami:      iš vibracijų Jokių vibracijų, aikčiojimų, žemės drebėjimų,juoko, jokio Kajoko. Nei dievų, nei lietuviųkalbos nemoku. Nenutuokiu, kodėl gyvenu.Net kalnas, bjaurybė,neina pas Mahometą. Bet vos tik apie vibracijasir vibratorius, mielas provincijos centre,šypsodamasis pagalvoju, laikvietėje suvirpuliuoja ir kaip...


Tomas Petrulis

2017-02-01 22:21:48

  tra lia lia iš narsaus kalakuto portretokai sėmiaus drąsosjis kabojo tokiam altorėlykurį supo išvirtus mėsao jos pirštai suvytętai tiesės tai lenkės prieš ją tra lia liapam paramtra lia lia kaip nemėgau tavęsdainą traukiančios šitaipta raudonai bedante burnakai kapojai mane gabalaispo spalvota bekono schema prieš išleidžiant mane į mėsasį žalias bet rausvas jų mases   berniukas kristus karalius žvilgsniukada glostė jo stiebąo jo baba bažnyčiojjam liepė skaityt iš maldaknygi...


Diana Jarmalavičiūtė

2017-01-27 00:24:36

Cukrinė Karoliniškių alchemija I Karoliniškių daugiabučiuosegimsta išminčiaipo penkis gemaluskambaryjebe meilės.Kaistant dujiniams žiebtuvėliamsdesertiniuose šaukšteliuoseplaukioja genijai –būsimi elektrokrautuvų vairuotojai.   Cukrinė Karoliniškių alchemija II(skambant „Kaukazo belaisvei“) Šiąnaktpro langus šoka žmonės.Lyja kojom:susiraukšlėjusiompageltusiompabąlusiomsudžiūvusiomsu išsiplėtusiom kraujagyslėmsu suragėjusiais kulnais –mazoliaissu nenukirptais nagais. Krenta nailoninės...


Iš Mikalojaus Vilučio išsaugotų rankraščių   Baladė Jie žaidė vasarą. Ir kalnuose jų pilna.Mėnulis pro žiūroną kaip akmuo.Žemai, pagonių slėny, žaidė Vilniuslikimais ir gyvybėmis. Skiemuo trupėjo ir trupėjo laikas;jie ritosi žemyn per blizgančias rasas.Jiems smėlio laikrodis matavo savo saiką,primindamas apie dausas ir nedausas. Jie žaidė kančią, nerimą ir guolį.Jie grąžė nevilty grakščias rankas,ir kai ant kalno nutūpė snieguolės,jie puolė į putojančias bangas bespalvių debesų. Ar ...


Laura Kromalcaitė

2017-01-11 23:32:15

  tokie mūsų žaidimai ar matai kaipplaukia ledaivaikai mėtoakmenis į upęžuvys rodopilvus danguišitaip saugosidedasi negyvomis grįžtu namogražus pavasarisguluos lovon(visada guliuant nugaros) šitaip žaidžiušitaip saugaus   2016-ųjų Valentino diena „tu manęs nemyli“, sakaipro šalį eina balandissnape nešasi šakelę, didesnęuž save patį rankos kišenėse buvo vienas vyras anuometmes vaikščiodavom įšiuolaikinio meno parodassusikibę už rankųtas pats vyras šiandienman pasakė: „visada...


Dovilė Kuzminskaitė

2017-01-05 23:07:08

  * * *krankliai virš varpinėslabiau ne šaltispro odą smelkiasi šviesašiek tiek pasnigusar bus rytų kad jamnereiktų keltisspygliai erškėčiovis dėlto per dygūsiškvėpus debesys per auštantįlyg avys lėtai nueinao krankliai dar sukasjis sakė bus geraitoks atsidavęsakių iže prigėręs kumeliukas   Lopšinė negeram miegui Jane Doebuvo eilinė mergaitėmėgusi piešti            suodini tavo piršteliai      &n...


Draugai