Portretas prisiminimui

Portretas prisiminimui

Matyt, iš nuobodulio, dažnai apimdavusio svečiuojantis giminaičių namuose, nuo mažumės pamėgau sklaidyti fotografijų albumus. Metams bėgant, per kiekvieną apsilankymą svečiuose grįždavau prie šių albumų ir ilgainiui vieną kitą nespalvotą veidą imdavau atpažinti kaip savą. Tarp jų visuomet rasdavosi jau matytų ir kitų namų kituose albumuose, o šie lyg pabirusios dėlionės dalys imdavo jungtis į nepažintą giminės istorijos paveikslą. Šalia klasikinės albumuose vyravusios chronologijos (gimė, mokėsi, tuokėsi, gimdė, gyveno, mirė) visuomet pasitaikydavo pavienių paslaptingų portretų. Dažnai juos siejo viena bendra ypatybė –¬ kitoje fotografijos pusėje ranka užrašytas linkėjimas „Ilgam prisiminimui...“. Tuomet manydavau sau, jog, nors ir visos fotografijos skirtos prisiminimui, šios veikiausiai turi kažin kokius ypatingus, gal net slaptus nuotykius, kurie iškrenta iš monotoniškos albumų chronologijos. Kiek daug paslapties, tuomet rodėsi man, yra dviejų žodžių „ilgam prisiminimui“ junginyje. Tik daug vėliau supratau, jog likimo malonėje esama bendraminčių, bet ne bendrų prisiminimų. Personos atmintis, kaip ir žvilgsnio trajektorija, visuomet bus ne tik selektyvi, bet ir savita. Savitai unikali.

Rubrikai PORTRETAS PRISIMINIMUI kviečiu esamus, būsimus ir numanomus bendraminčius, kultūrinio gyvenimo herojus, su kuriais vienokiomis ar kitokiomis gyvenimo aplinkybėmis teko ar dar teks tiesiogiai ir netiesiogiai susidurti, šalia mano sukurto herojaus portreto pasidalyti trumpu savo unikalaus gyvenimo prisiminimu.

Dovilė Dagienė-DoDA

P. S. „Literatūra ir menas“ žurnale portretai pradėti spausdinti 2017 m. sausio mėn.

Draugai