Andrius Patiomkinas. Blogas sapnas

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Pažadino triukšmas. Iš gatvės sklido trūkčiojantys, katės ar sugedusios signalizacijos kniauksmą primenantys garsai. Pašokęs iš lovos praskleidžiau užuolaidą: mašina buvo savo vietoje. Užtat gatvės vidury pasilenkęs stovėjo anksčiau nematytas objektas – į vaiką panašus sutvėrimas. Iš užpakalio prie jo buvo prilipęs apkūnus, tik lietpalčiu prisidengęs vyriškis. Aplink liemenį jis įnirtingai suko nematomą lanką. Vyriškio plikė nuo prakaito blizgėjo saulėje. Ritmiškiems jo dubens sukiniams mergaitė (o gal berniukas?) pritarė laukiniu nežabotu klyksmu.

Surinkau bendrosios pagalbos numerį.

– Sakykite, ar rėkavimas vidury dienos nėra viešosios rimties trikdymas?

– Čia Respublikos gatvės ir Turgaus aikštės sankirtoj?

– Taip... – atsiliepiau po ilgos pauzės.

– Nieko negalime padaryti. Jūs jau ne pirmas skundžiatės. Dieną triukšmo decibelų kartelė aukštesnė. Jūsų gatvėje neviršija normos – jau matavome, buvome atvažiavę.

Ant galvos užtempta antklodė nepadėjo. „Ar nenutilsi tu? Ko čia staugi? Gal žmonės miega tokiu metu?" –­ norėjosi užrikti atidarius langą. Tvardžiausi, statusas vertė elgtis padoriai.

Prasivartęs ir prasikankinęs gerą pusvalandį, vis dėlto neištvėriau ir išbėgau į kiemą...

Vaistinėje už kampo pirkti ausų kištukai neblogai slopino tą įkyrų garsą, bet aš jau buvau išsibudinęs.

Pagulėjau, kol apsipratau su mintimi, kad jau dabar teks eiti į darbą.

Gatvėje aplink keista aerobika užsiimančią porelę būriavosi žmonės. Išlaikydami pagarbų atstumą, jie kumščiavo vienas kitą ir, prisidengę burnas, kuždėjosi tarpusavyje. Senesnės moterys, nuleidusios akis ar užsismaukusios skareles, nestabčiodamos smuko pro šalį. Bet buvo ir tokių žiūrovų, kurie reikšmingai šypsodami į ūsą nesidrovėjo pirštais rodyti į apatinę kūno dalį judinantį vyriškį. Aplinkinių namų balkonuose gyventojai gėrė kavą, įsitaisę krėsluose, kiti veiksmą apačioje stebėjo pro atdarus langus. Ausų būgnelius draskančius mažojo sutvėrimo klykavimus kartkartėm nustelbdavo pypsinčios mašinos ir praeivių, piktai rėkiančių pasitraukti ir neužstoti vaizdo, balsai. Tačiau gyvojo eksponato tai nė kiek netrikdė; vyriškis, įbedęs akis į sulenktą vaiko nugarą, nė nesirengė sustoti.

Dėl spūsties prie namų į M. vėlavau ne keturias, o visas penkias valandas. Niekas į tai nekreipė dėmesio. Š. vizijų regėtojai, apleidę apskritąjį darbo stalą, nukrautą puodelių lėkštutėmis ir apdrabstytą kavos tirščiais, būrėsi prie didžiausio kabinete monitoriaus.

– O žinote, prie mano namų...

– Žinome, žinome, visa L. jau apie tai kalba ir rašo, – tuojau užčiaupė kolegos ir toliau gyvai komentavo tiesiai iš Įvykio vietos perduodamas naujienas.

– Jis tikrai nesveikas... – kraipė galvą Tvarkytinų reikalų dept. viršininkas.

– Iš kur žinot? – akimirksniu į pastabą reagavo jo dešinioji. – Sveikatos šiaip jis turi...

– Aš turiu omeny, vidury dienos...

– Aha, šito aš irgi nesuprantu: ką jis vakare veiks, jei nuo pat ryto pradeda?

– Aš turiu omeny, vidury dienos viešoj vietoj...

– Tai aš irgi sakau, galėtų geresnę vietą susirast. O dabar!.. Va, „orakulis.px" rašo, kad ten jau dvi avarijos įvyko. Užsižiopso žmonės... Kažkas net susimušė, nepasidaliję stebėjimo vietos.

– Aš turiu omeny, kad vaikai gali pamatyt! Taigi traumuos visam gyvenimui.

– Manot, jie internete neprisižiūri tokių vaizdų?

– Tai internetas kas kita. O čia tiesiog gatvėj! Aš neturėčiau kur akių... O, žiūrėkit, naujų nuotraukų įdėjo!

– Bet kodėl negali tiesioginės transliacijos suorganizuot? Šiais, technologijų, laikais? – nepatenkintas sudzūkavo Ai Ty vyr. specialistas.

– Tai kaip tau dieną rodys? – progos įsikišti nepraleido mot. specialistė fiziniams ir juridiniams reikalams.

– Tai uždėtų „S" ženklą, ir tvarka!

– Matyt, dėl teisių susipešė, – beįsiplieskiantį ginčą užgesino dešinioji. –­ Žinot, kokie pinigai, kokia auditorija!

– Ai, aš tai išvis netikiu tuo, kas čia vyksta, – staiga visus nustebindamas pareiškė Vidaus audito sk. vadovas. – Gal čia paprasčiausia apgaulė, akių dūmimas?

– Tai nuvažiuojam po darbo pasižiūrėt, – pasiūlė Žmonių nuotaikų analizės pad. laikinoji galva. – Savo akim pamatysim. Įsitikinsim.

– Ai, tingiu. Be to, vakare į teatrą einu. Negaliu žmonos nuvilt.

– Jums visur sąmokslo teorijos vaidenasi...

– O kas gali pasakyt, kad tai ne socialinė provokacija? Ne kokia meninė akcija? Šiais laikais juk svarbiausia visus šokiruoti bet kokia kaina...

– Sakot, jam sumokėjo?.. – išsižiojo ta pati dešinioji.

– Kam? Tam vaikui?

– Ne, tam plikiui.

– Ką aš žinau. Tegu finansų tarnybos aiškinasi.

– Bet savivaldybė, kaip rašo „com.somolka", patvirtino, kad šiandien jokiems aktams leidimų nebuvo išduota, – dėmesį į save vėl bandė atkreipti mot. spec. – Net nebuvo kreiptasi.

– Vadinasi, savivalė. Turės susimokėti baudą už viešosios tvarkos pažeidimą. Bent tokia nauda: vis į biudžetą, o ne iš biudžeto.

Su naujų nuotraukų serija vėl stojo tyla.

– Kaži kiek jis už tai gaus?

Kabinetas net krūptelėjo nuskambėjus nepastebimai prie kompanijos prisijungusios valytojos su šepečiu balsui.

– Ko gaus? – nesuprato atitokusi dešinioji.

– Na, kiek jis gaus...

– O tu – ką, nori savo vaiką?..

– Aš klausčiau, kiek jis už tai duos, – mirkteldamas valytoją pataisė Teisėdaros ir teisėtarkos pad. dir. pav.

– Pasisamdžius gerą advokatą...

– Prokurorą, ponai, prokurorą...

– Ai, tai dar reikia įrodyt. Žinot, kokie šiais laikais vaikai. Gal pats išprovokavo? Gal šantažavo: pasiskųsiu tėvams, kad... jeigu ne... suprantat? Kas ten žino?

Mane kamavo žiovulys. Per tokį erzelį nusnūsti nebuvo šansų. Pasišalinau neatsisveikinęs.

Prie namų vyriškis su plike ir lietpalčiu vis dar judino klubus, o berniukas (o gal mergaitė?), nors ir prikimęs, teberagino jį nedarniais šūksniais. Spūsčių buvo gerokai apmažėję: šalia Įvykio vietos stovėjo patrulių mašina, policininkas dirigavo eismui, o šalikelėje budėjo greitosios pagalbos ekipažas. Prisiartinti draudžiančiomis geltonomis juostomis atitverta Veiksmo vieta buvo ryškiai apšviesta ir gerai matoma iš visų pusių. Tvarkingai, vienas paskui kitą pro Neperskiriamąjį duetą slinko bestogiai turistų sausakimši autobusai. Už įstatymo reikalaujamų 666 metrų stoviniavo susipratę aktyvistai. Su kojinėm ant galvų ir lipnia juosta užklijuotom burnom jie tylutėliai laikė plakatus su užrašais „LAISVĘ!".

Namie įsijungiau trijų raidžių televiziją, kuri rodė specialią „Žurnalistikos – visuomenės sargio" laidą. Vedėja -utė, apsitempusi blizgia juoda oda, su šuns antkaklį primenančiu dygliuotu vėriniu ant kaklo, mosikuodama mikrofono botagėliu rėmė prie sienos keturis kostiumuotus vyrus.

– ...viduramžiais žmonės, he he, ir velnius bei raganas regėdavo, yra žinomi tokie reiškiniai, mokslo įrodyti ir patvirtinti, kaip masinės haliucinacijos ir vizijos, – blykčiodamas auksiniais akinių rėmeliais aiškino seniausio ir garbingiausio U. tam tikroj pasaulio vietoj profesorius.

– Bet kaip dėl vadinamosios vaizdinės medžiagos? Oponentai mėgsta apeliuoti į tinklais jau išplatintus mėgėjiškus filmukus, kanale „Tu-sūk", beje, jau pagerinusius visus peržiūrų rekordus.

– Viskas jau užblokuota, o tos medžiagos siuntėjams iškeltos bylos už vaiko teisių pažeidimą – medžiaga paskelbta be tėvų sutikimo, o mažamečio veidas nebuvo užtušuotas kaip įstatymais reikalaujama,. Šiuo metu aiškinamasi, ar įrašai daryti legaliai pirktais prietaisais ir technika. Jeigu ne, visa medžiaga taps niekine...

Peršokau į „Putyčių TV". Užsilipusi ant statinės, Ž. tryško entuziazmu skelbdama apie sostinės klubuose ir šokių aikštelėse viruso greičiu plintančius ritmingus kūno judesius, atliekamus pagal sušiuolaikintą „Jurgelio meistrelio" melodiją. Šį tautą suvienijusį, mažus ir didelius sujungusį šokį Magnatas Patriotas buvo pasišovęs patentuoti kaip nacionalinę vertybę. Jau buvo renkami parašai ir paskelbtas konkursas naujojo tautinio šokio pavadinimui sugalvoti. Ekrano apačioje iš kažin kokio neužsisukančio čiaupo nenutrūkstama versme sruvo baltos putos...

Vienu spustelėjimu prisijungiau prie „TaVo programos". Čia raudonu „Š" ženklu pažymėto pokalbių šou „Ne šuns pypas!" dalyviai aistringai keitėsi nuomonėmis tema „Aštrūs pojūčiai: UŽ ar PRIEŠ?". Visa išraudusi kažkokia apkūni moteris ragino nedelsiant naudotis situacija – Gyvąją skulptūrą skelbti miesto simboliu ir reklamuoti sostinę kaip „drąsų miestą". Įsiaudrinusių žiūrovų būrelis reikalavo tučtuojau kviestis Gineso rekordų fiksuotojus. Negaunantis pasisakyti mažumų atstovas susijaudinęs maldavo neiškrypti iš vėžių, t. y. diskutuoti iškeltu klausimu. Ekrano apačioje plieskė trys užrašai: „Mėgstu V", „Mėgstu O", „Mėgstu A" su keturženkliais skaičiais. Šou vedėjas, nusibraukęs prakaitą ir dar kartą padžiūgavęs dėl studijoje tvyrančio karščio, mįslingai šypsodamas kvietė balsuoti nemokamomis SMS, nes burtų keliu išrinkto laimingojo laukė romantiškas savaitgalis trijų X viešbutyje ir ypatinga staigmena.

Grįžau prie transliuotojo iš didžiosios N.

– ...matote, neaišku, ar yra nusikaltimas, – suglaudęs kojas mekeno akiniuotis su barzdele. – Pirmiausia dar pats veiksmas nėra pabaigtas, o liudininkai ir galimas nukentėjėlis ar nukentėjėlė (lytis neturi reikšmės) net neapklausti. Niekas niekam dar nėra pareiškę jokių pretenzijų. Beje, kaip žinote, nepilnamečių liudijimai neimami už gryną pinigą.

– Vadinasi, turėsime laukti, kol pabaigs? O jeigu taip niekada nenutiks?

– Čia gal jau, che, daktaras atsakys?

– Šįkart aš susilaikysiu... – atstatęs delnus į priekį, kaltai išsišiepė gerai įmitęs dėdė nepriekaištingai nugrimuotu veidu.

– Susilaikymas – ne visada dorybė, daktare, ypač TV ekrane... – kreivai šyptelėjo laidos vedėja.

Kanalas iš didžiosios K.

– ...smarkiai išaugo žiūronų, akinių, lęšių ir... ausų kištukų paklausa. Nesiskundžia ir farmacijos įmonės, kurios praneša apie staigų širdies lašiukų, kraujospūdžio matuoklių ir, neoficialiomis žiniomis, lytinį pajėgumą skatinančių maisto papildų apyvartos padidėjimą. Atsigauna ir nekilnojamojo turto, o ypač trumpalaikės nuomos, rinka. NT makleriai prognozuoja, kad R. ir T. skersgatvio būstų kainos jau artimiausiu metu gali šauti į viršų. Džiugios naujienos ir iš turizmo sektoriaus. Pastebimas akivaizdus užsienio turistų susidomėjimas mūsų šalimi: net kelis kartus padaugėjo skubių užsakomųjų skrydžių, o sostinės širdyje svečių prašymu nusidriekė naujas turistinis maršrutas. Jeigu panašios ekonomikos tendencijos išsilaikytų, ekspertų įsitikinimu, susidarytų visos prielaidos pradėti kalbą apie įžvelgiamus krizės įveikos ženklus...

Kantrybė seko.

– ...o kaip jūs, Mere, pakomentuotumėte gandus, jog Tame skersgatvyje skubos tvarka viskas buvo renovuota – sureguliuotas apšvietimas, suremontuotas šaligatvis ir t. t. – tik dėl to, kad netrukus iš Holivudo turi atskristi filmavimo komanda, šiuo metu kaip tik statanti dokumentinį filmą apie, hm, cituoju: „spontaniškas smurto ir prievartos apraiškas karščiausiuose pasaulio taškuose"? Esą Miestui tai būtų puiki ir, svarbiausia, nemokama pasaulinė reklama. Negana to, pikti liežuviai plaka, jog dedamos visos pastangos, kad šis Veiksmas užtr...

– Žmogaus fantazijai ribų nėra! –­ gręždamas akimis kamerą išdrožė M. galva.

„Na, kiekgi galima apie tą patį?! – norėjosi sušukti. – Nejaugi nėra kitų temų?! Žmonėms juk reikia pailsėti po darbo, užsimiršti..."

Nebylų pasipiktinimą nutraukė beldimas į duris. Pažvelgiau pro langą: gatve palengva slinko mašinėlė su trimis raidėmis ant šono. Visur geso šviesos, užsidarinėjo balkonų durys ir langai. Užtraukiau užuolaidas. Išjungiau televizorių. Vis tiek beldė. Išėmiau iš telefono kortelę ir nė nesukramtęs nurijau. Beldimas nesiliovė. Pripuolęs prie kompiuterio, ištryniau paieškos istoriją ir parsisiųstus failus. Vis dar beldė. Pasitikrinau banko sąskaitą. Viskas buvo tvarkinga.

Nusirengiau, atsiguliau į lovą, užsidėjau ausines ir užsimerkiau.