Nepasisekė tavo gyvenimas? Kurk apie jį gražias pasakas.

Kiekvienas Seimo narys nori įeiti į istoriją, bet niekaip nenori iš jos išeiti.

Vaikščiok aukštai iškėlęs galvą (priešo galvą, pamautą ant mieto).

Jėzus kalbėjo Biblijos tekstais, nors Biblija dar nebuvo parašyta.

Ne kiekvieno gyvenimas telpa į pašto ženkliuką.

Kiek laiko reikia virti kiaušinį, kad jis taptų virtualus?

Kamerūnas: kino operatorius su kamera rankose.

Geras žmogus visada dalijasi vaistais, nuo kurių jis pats nepasveiko.

Įkapės neskalbiamos, jos vienkartinės.

Yra du genialūs Ivaškevičiai literatūroje: vienas Ivaškevičius, kitas – ne.

Sodinukai: į Lukiškių kalėjimą pasodinti kaliniai.

Yra laikas rinkti knygas ir yra laikas jas mėtyti.

Prezidentė pareiškė: „Mes labai susirūpinę nuolatine pinigų antigravitacija.“

Fenomenas: plaukų šukavimo menas feno pagalba.

Don Kichotas turėjo vienintelį gyvenimo tikslą: nujoti į malūną ir parsinešti miltų.

Jeigu tau kas nors kasa duobę – apsimesk, jog tai bus geri gynybiniai apkasai.

Archimedas vonioje suriko: „Euras!“

Lietuvoje pienas brangesnis nei karvė.

Moterys gimdo vien genijus. Vyrai pagimdyti nesugeba.

Paplotėlis: nesmarkus, kultūringas paplojimas koncerte kūrinių atlikimo metu.

Ponios vyras yra ponis.

Perspėjimas Judui: jeigu radai kapšelį su trisdešimt sidabrinių, nekelk jo nuo tako. Nes iš kur žinai, kad ten tik trisdešimt?

Skulptoriau, jeigu tavo skulptūrai numušė nosį, tai vadinasi klasika; jeigu nosį numušė tau – modernizmas!

Suicidas be skausmo – visų savižudžių svajonė.

Poetai, eilėraščius rašykite ant piniginių kupiūrų – tada jie turės savo kainą!

Dievas nenusileidžia į Žemę todėl, kad nereikėtų mokėti žemės mokesčio.

Pats smagiausias gyvenimo momentas, kai pamatai, kad iš jo vienas po kito išeina tavo draugai. O tu vis dar gyvas!

Sykį vienas litas įkrito į grindų plyšį. Ką daryti, nejau ardysi dėl tokio nieko? Įmečiau dar penkis, tada laužti lentas apsimokėjo.

Lavonas yra ne pelno siekianti įmonė.

Norėjau įstoti į kokią nors partiją, o įlipau į šūdą...

Visi protingi žmonės guli ligoninėje, o kvailiai vaikšto į darbą.

Man galvoti trukdė mintis.

Jeigu tekstą pagerini – jį sugadini. Pagalvojau ir kartą įsižeidęs dėl redakcijos nuomonės, pareiškiau: Levo Tolstojaus laikais jo kūrinių „Literatūra ir menas“ irgi nespausdino.