Eilėrakštis

tikriausiai ne lietuvių, o visgi kūno
kalba geriausiai atsakys
į klausimą, ko spoksau po perkūnais
aš visą vakarą tau į akis.

vis tarpdančiuose visos mano raidės
ir joks rašiklis jų neiškrapštys.
liežuvis lėtas lyg benamė sraigė
ir dar jame įstrigusi rakštis.

 

Žemėlapis

Jam labai patiko kepti
triušio koją
tai, kaip ji priminė
Pietų Ameriką
su apskrudusiais kalnais
rozmarino ir petražolių miškais
ir baltais Čilės paplūdimiais
kuriuos dar reikėjo apkepti

ir kaip ji priminė
Roberto Benignio monologą
prie laužo jo mėgstamiausioj
Jarmuscho juostoj

jam labai, na, labai
patiko kepti triušio koją.

 

[be pavadinimo #26]

jis vedžiojo šunį
lyg eitų žvejoti
užmesdavo gauruotą plūdę
į ryto rasą
ir laukdavo laukdavo
įklimpęs mieguistuose kroksuose
rūkydamas po dvi

parnešdavo laimikį
jau nubudusiai dukrai.

 

[be pavadinimo #8]

Mėsinės langu
slenka mechaninės žaliuzės
lėta
dienos giljotina.