Jeigu nori, kad auditorija juoktųsi, lipk ant scenos ir stovėk tylėdamas, kol kas nors pradės kvatotis.

Eiles reikia rašyti taip, kad jei eilėraštį mestum į langą, stiklas dužtų.

Teisus tas, kuriam Dievas padovanojo gyvenimą kaip absoliučią dovaną.

Visa, kas yra nuošalėje, padaryti labai sunku. Vidurys sukuriamas lengviau. Centras nereikalauja jokių pastangų. Centras – visada pusiausvyra. Ten nėra jokios kovos.

Bet kokia išmintis yra puiki, jeigu ją kas nors supranta. Nesuvokta išmintis gali nusėsti dulkėmis.

Ieškok to, kas aukščiau už tai, ką gali rasti.

Neieškok kvailio – pats apsireikš, ieškok protingo – niekur nerasi.

Pamažu žmogus praranda savo formą ir tampa rutuliu. O tapęs rutuliu, žmogus praranda visus savo norus.

Kai žmogus, besikalbėdamas su tavimi, samprotauja neprotingai, – kalbėk su juo meiliai ir su viskuo sutik.

Negražiai griūvančiam žmogui lieka tik viena: griūti nesižvalgant. Svarbu tai daryti su įkvėpimu ir energingai.

Kai žmogus sako: „Man nuobodu", ten visada slypi lytinis klausimas.

Žmogus gyvena ne vieną kartą. Viskas, kas nebaigta, pasibaigs kitame gyvenime. Kaip ir meilė.

Kartą žmogus išsiruošė į darbą, o pakeliui sutiko kitą žmogų, kuris, nusipirkęs lenkišką batoną, nukeliavo savais keliais. Štai, tiesą pasakius, ir viskas.

Vienas žmogus nuo mažumės iki gilios senatvės visada miegojo aukštielninkas ant krūtinės sunėręs rankas. Galų gale jis ir mirė. Išvada – miegok gulėdamas ant šono.

Ilgai tyrinėjau moteris ir dabar galiu pasakyti, kad pažįstu jas penkiems su pliusu.

Vienas žmogus vijosi kitą, o šis, nešdamas kudašių, savo ruožtu vijosi trečiąjį, kuris, nenujausdamas esąs persekiojamas, tiesiog greitai žingsniavo grindiniu.

Padorios moterys soduose nevaikšto.

Nuodyti vaikus – tai žiaurumas. Bet, po galais, kažką reikia su jais daryti!

Siaubinga, kai moteris užima tiek daug vietos gyvenime.

...vaikai – geriausiu atveju žiaurūs ir kaprizingi seniai.

Apie save: protingo sukirpimo snukis sukelia manyje nemalonius jausmus.

Man duota viskas, kad galėčiau gyventi pakiliai. O aš žūstu tinginystėje, paleistuvystėje ir svajonėse.

Mano telefono numeris paprastas –­ 32-08. Atsiminti lengva: trisdešimt du dantys ir aštuoni pirštai.

Paklausykit, draugai! Juk negalima iš tikrųjų prieš mane taip lenktis. Aš toks pats kaip ir jūs visi, tiktai geresnis.

Reikia būti šaltakraujiškam, t. y. sugebėti tylėti ir nekeisti veido išraiškos.

Ir kasdien iš ryto mano ydos chamiškai išlenda.

Tai, kas vieniems sekasi vargais negalais, man vienas juokas! Aš net skraidyti moku. Bet apie tai nepasakosiu todėl, kad vis tiek niekas nepatikės.

Tai, kas bloga, geriau pavadinti geru, nei gera – blogu, todėl sakau, kad Šostakovičius tikriausiai genijus. Išklausęs du pirmuosius operos „Ledi Makbet" veiksmus, linkęs manyti, kad Šostakovičius ne genijus.

Pabandyk išlikti abejingas, kai baigiasi pinigai.

Kvailas ieško išmintingo tarp kvailių, o protingas jį randa.

Pirkdamas paukštį, žiūrėk, ar jis neturi dantų. Jeigu turi, tai jis ne paukš­tis.

 

Parinko ir vertė Andrius Šiuša