Jerome’as Rothenbergas (g. 1931) – vienas garsiausių šiuolaikinių Amerikos poetų, vertėjų ir antologistų. Gimė ir užaugo Niujorke žydo ir lenkės šeimoje, gyvena San Diege, Kalifornijoje. Autorius yra žydų istorijoje ir literatūroje žinomo rabino, Talmudo tyrinėtojo ir liturginio poeto Meiro Rotenburgiečio (1215–1293) palikuonis. J. Rothenbergo darbuose gausu etninių hebrajiškų motyvų, aliuzijų į Senąjį Testamentą ir kabalos mokymą, poetas kuria ir pateikia naujus dieviškumo modelius, galinčius egzistuoti tik deformuotoje ir nureligintoje šiuolaikinio žmogaus kalbėsenoje.

 

Keturi prologai

Iš „Slėpinių knygos“

                   Deividui Meltzeriui

1
kaukolė
–––
krištolinė rasa jos viduj
–––
oda iš oro
–––
vilnos barzda
–––
jo galia išraižyta jam ant kaktos
–––
akis kurios šnervės įpučia
gyvybę pasauliui
–––
lieka atmerkta
2
pipirai ir grūdai
–––
užu apskritimo
–––
dvi gijos viena jų pusė
raudona
kita pusė juoda
–––
jų nugaros buvo nusėtos akimis
–––
trys galvos sujungtos
į vieną vienintelę galvą
–––
dukra išmaitinama
sūnaus
–––
„aš esu tave mylėjus“
3
„tavo akys“
„tavo akis“
–––
iš baltos į juodą
į žalią
–––
plaukuotasis viešpats
–––
vienam akmeny
septynios akys
–––
kaukolės baltuma
–––
Slėpinių Knygoje
4
mano galva pilna rasos
–––
septyni bėgikai
žengia priekin
jie palinksta kairėn pusėn
–––
kairės akies nėra
–––
ugnis ir dūmai
plūsta iš šnervių
dvi ašaros išrieda iš akių
–––
visa yra paslėpta
–––
bálta ar raũsva
–––
„ji valgo ir šluostosi burną“

 

Išlieju savo įtūžį ant gyvūnų

Aš atgijau,
kai viskas aplinkui
kraustėsi iš proto.
Ištraukiau kištuką,
radijui transliuojant
pranešimą apie
sturm und drang.
Kai kažkas
man davė ženklą,
aš palikau pravirą
tai,
ko nebegalėjau
užverti.
Sulaužiau
sandorį, kuris
buvo nuožmesnis
nei žmogžudystė.
Išlieju savo įtūžį
ant gyvūnų
manydamas, kad šitaip jie
taps dieviški.
Knaisiojuos
po retas neabejotinas tiesas,
kurios išmėgina laisvą valią.
Aš atimu iš gyvūnų
tą vietą, kur
mirties skonis liejas
jiems iš nasrų ir
paskandina juos.
Aš pakeliu
menkesnę išorę.
Randu paguodos,
pažindamas
jų buvimą.

 

Mišeliui Benamou (1929–1978)

les cloches sonnent sans raison*
T. Tz.

kokie gražūs
atrodo žodžiai:
kaip kvaila galų gale
yra skrieti
vėjyje
kaip pelenams
šokantiems bangose:
melsvam vidurjūry
l’eau te regarde**
rašė Tristanas Tzara
palikdamas niaurų šešėlį
undines ir sėklas
vienintelės
ligos
vis dar brandinamos:
mirties

* Pranc. varpai skambina be priežasties (Vert. past.)
** Pranc. vandenys žvelgia į tave (Vert. past.)

 

Lėktuvo eilėraštis

„Skrituliai“
(1)
skrituliai ant žemės
– kažkur Kanzase –
ką jie reiškia?
skrituliu aš diena iš dienos
pažymiu Mesijo
atėjimą
– bet ne Kanzase! –
(2)
Fermeriai aria ratais
Ar taip gali būt?
Negaliu patikėt!
Iš aukštybių aš pagerbiu
jų skritulius žemėje
Poetas:
mažo dievulio instinktai
(3)
Kanzaso žemė
yra nemirtingas
Amerikos menas

 

Alefo* eilėraštis

            Davidui Meltzeriui

ramybėje alefas
iškyla: ant vyskupo kepurės
alefas ilsis
*
alefas ir šuo
sutaria puikiai
*
kai kaukėtas vyras klupdamas
išeina į gatvę
trachėja sprogsta
žodžiai ir laiškai liejas
ant šaligatvio
*
alefai sėdi prie sunkvežimio
*
garsas atsirandąs prieš tai kai
garsas ištariamas: alefas
*
ašara ašaroje

* Pirmoji hebrajų abėcėlės raidė. Alefas pats savaime neturi jokio garso. (Vert. past.)

 

* * *
Pavargęs kūnas. Pavargęs laiškas.
Edmondui Jabes
mirtis prieš mirtį
mirtis po
dviejų mirčių
kaip ženklas ir atsakas
kaip sušnabždėtas laikas
skirtas paliudyti
tavąsias mintis
ir tai kas slypi viduje
akies tuščios akies
veidrodžio
eilinių durų

 

Gelsvos eilės pagal Tristaną Tzara

(Invokacija):
angele įkišk savo ranką
į mano krepšį skanauki gelsvą
mano vaisių
akis mana to geidžia
mano padangos geltonos klykia
o apkvaitusi žmogaus širdie
pageltęs mano varpeli

 

Iš anglų kalbos vertė Dominykas Norkūnas