Leo Butnaru

Rugsėjo 26–28 dienomis Ukrainos mieste Lucke vyko literatų bendrijos „Magnus Ducatus Poesis“ renginiai, kuriuos organizavo viešoji įstaiga „Rašytojų sąjungos fondas“. Dalyvavo poetai ir vertėjai iš Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos ir (pirmą kartą bendrijos veiklos istorijoje) iš Moldovos. Pagrindinis literatūrinių renginių Lucke mecenatas – Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai departamentas. Forumo veiklą ir idėjas aktyviai palaikė Lucko miesto gubernatorius, buvęs Ukrainos ambasadorius Borisas Klimčiukas.
 Šiame numeryje pradedame spausdinti Lucko vertėjų dirbtuvėse išverstus tekstus.

* * *

Leo Butnaru (g. 1949) – Moldavijoje gyvenantis, rumuniškai rašantis poetas, prozininkas, eseistas ir vertėjas. Spaudoje debiutavo 1967 m. 1972 metais baigė Kišiniovo universitetą, dirbo įvairiuose leidiniuose, išleido virš dvidešimties knygų. 2002 metais už originalią kūrybą jis apdovanotas Moldavijos nacionaline premija. Nuo 1993 metų – Rumunijos rašytojų sąjungos narys.

 


 

Kadaise

...kada buvau labai jaunas
ir buvau
negimusių eilių kapinės                 

Ji ir ketvirtoji viršelio pusė

Iš mano knygų
poezija prabyla pasauliui:
„Čia aš kartu
su savo jūrų kiaulyte“, sako
iškišdama pirštą iš eilučių
                                        ir
rodydama į mano atvaizdą
ant 4-osios viršelio pusės.

 

Terra promissa

iki paskutiniojo atodūsio
kuomet nukryžiuos tave neviltis
ar tą akimirką – tau pereinant nuo ešafoto į ringą
neatsižadėk net tos bergždžios
bet tokios būtinos iliuzijos
ar labiau sužadinančios galimybės
kokios nors vilties – net jei jos tiek mažai
kiek panagėse
visgi ir šitoji – taip pat yra tava
žemė pažadėtoji

 

Pliusas

+
(plius)

miniatiūrinis
Jėzus
nukryžiuotas
ant
ženklo
plius
tartum
Save
sudedantis

(plius)
+

 

Jau

šiais metais
Žemėje
mirtis pasidarė sau abortą
daugiau nei dvidešimt
milijonų kartų

galvoju
ar ne toks maždaug
gyventojų skaičius
ir mano tėvynėje...

Pasakyti naujagimiui

Na ką jau čia bepriverksi: gyvenimas
jau prasidėjęs...

 

Taip kad

žmogus šitoks nežinotojas
žmogus šitoks žaidikas
žmogus šitoks plevėsa
kad gali prišnekėti bet ką,
kaip antai,
nemirtingumą...

 

Įtempęs dėmesį

    Girdžiu kaip verkia materija.
            George Bacovia

 

Mąstau apie Bacovia

Įtempęs dėmesį –
virtuvėse
valgyklose
užeigose
picerijose
restoranuose

greitmaisčio punktuose – girdžiu
kaip punta materija
              rydama save pačią

kitąkart
save beegzaminuodamas
susitelkęs į savo
vidines būkles
pajuntu kad ten
viduje
kaži kas judinasi: ogi...
– savinaika...

 

Dostojevskiškos aistros

Ponas Dostojevskis vis dėlto buvo palyginti nuosaikus
Nesiryžo kastis giliau nei pragariškos brolių Karamazovų aistros
Nes kur kas smarkesnės būtų pasirodžiusios šėlionės
                                     sesių Karamazovaičių


Vertė Donatas Petrošius

Draugai