– Aš negeriu, bl...
– Ko tu negeri?
– Svetimo kraujo!
Iš gatvės koanų

---

 

RaSa

Mes turim gerą organą liežuvį.
„Bix“

Važiuoju aš ir vasara troleibusu.
Jinai karščiuoja, aš tirpstu.
Tvanku kaip šiltnamy. Matau, rasa
padengia nejaunuolio plikę.
Garuoja kojos, mirtinai basa
norėčiau nusiaut. Ir likę

drabužiai teištirpsta kaip ledai,
nelyg pagaliuku tenuslenka lėtai...
Tas senis jau tarsi dantis leduos
manin savo veizėtuvus įbedęs!
Viduj sudunda debesis audros
ir noris trenkti žaibiškai, bet jis ne medis.

Be to, ne kietas kumštis – mano ginklas,
o minkštas liežuviukas, nors jis tinka
visur ir visada. Iškart pabando lįsti...
O Dieve, perdžiuvus gerklė! Taigi piktų gyvačių
nelaidau... o laižau nuo kuilio baužės skystį.
Senukas klumpa, daros durys, aš rami lipu.
Lanksčiam botagui ačiū.