Semionas Altovas. Blefas. Seksas su baugėle

BLEFAS

Niekuo negalima tikėti. Visiems reikia netikėti. Tikint nepamiršti – draugas irgi meluoja.
Paslaptį galima patikėti, bet dalimis ir ne mažiau keturiems. Su sąlyga, kad vienas bus Maskvoje. Antras – kinas. Trečias – nebylys. Ketvirtas – geriausia, kad numirtų. Tegul pabando atskleisti visą paslaptį!
Tiesa turi begalę problemų! Dėl jos ginčijamasi, mušamasi, skiriamasi, vos nekariaujama!
Melas buvo išrastas ketvirtame amžiuje prieš mūsų erą.
Išauklėtas žmogus būtinai meluos. Nemirktelėjęs tamsoje pasakys moteriai, kad ji – nuostabi!
Nežiūrėdamas kino įrodys režisieriui, kad jis Felinis, o Felinis – tuščia vieta!..
Vyrai meluoja moterims, vaikai – tėvams, deputatai – liaudžiai, liaudis – prezidentui…
Naujas melas išplaukia iš buvusio melo ir švelniai susilieja su būsimuoju…
Viena tiesa, kaip ir virusas, suardo sistemą. Sutrikimas artina pasaulinę katastrofą.
Meilužės su žmonomis sėdasi už „apskrito stalo“ aiškintis santykių.
Dukra prisipažįsta motinai, kur ji buvo naktį.
Diplomatai šypsodamiesi šnibžda vieni kitiems į ausį tai, ką galvoja.
Gydytojas pasako ligoniui, kokia jam dar yra galimybė išgyventi…
Artinasi didelė nelaimė.
Melas – tai tiesa, tinkama vartoti.

 

SEKSAS SU BAUGĖLE

Istorija be jokio veiksmo. Nežinoma herojė sėdi prie lango. Lauke lyja lietus.
Herojė sėdi...
Lyja lietus...
Tai aišku? Ar dar pakartoti?
Kartoju.
Herojė, vis dar nežinoma, sėdi prie lango. Lauke lyja lietus.
Kada jis baigsis? Nežinoma.
Kada herojė atsistos? Neaišku.
Kodėl tekstas pavadintas „Seksas su baugėle“? Juk tai aišku kaip ant delno. Jeigu būčiau pavadinęs „Lietinga diena“, ar kas jį skaitytų.

 

Vertė Arvydas Valionis