„Geri šokiai buvo. Stovėjo dviese ir spjaudė į pievą dantis..."
Iš pokalbių redakcijoje valgant arbūzą

---

Kai lijo žmonėmis –
ne žuvimis –
dangus norėjo užsimerkti.
Žemė apkabino
šimtus asmeniškų kančios lašų.

Šėtonas juokėsi.
O, Dieve mano.

Europa stebi tolimą
laukinę stepę
kur laumžirgiai sukruvinti plevena.
Mėnulis turkų iš po žemių žiūri.
Olandai sveria valgo savo sūrį.

2014-07-22