Aš esu mažas vyras. Tėvas, senelis, dėdė, kaimynas, brolis irgi vyrai. Visi vyrai buvo vaikai. Visi berniukai bus seneliai. Visi mes panašūs, tik truputį kitokie. Tie, kurie dar tik gims, bus vaikai, vyrai, tėvai, seneliai, išskyrus moteris, kurios bus mergaitės, mamos ir senelės. Visi, kurie gimė, numirs, kurie numirė, buvo gimę, o kurie dar tik gims – gyvens, bet irgi numirs. Visi skirtingai viename rate sukdamiesi. Skaičius 8 panašus į skruzdėlę be galvos. Jį sudaro du apskritimai. 00 reiš...
Jørgenas Lethas (g. 1937), kurio tekstai jau buvo spausdinti ,,Literatūroje ir mene“, yra vienas ryškiausių šiuolaikinių danų kūrėjų. Kaip pripažintas režisierius, poetas, dviračių sporto ir džiazo komentatorius, jis dažnai kviečiamas atstovauti savo šalies kultūrai, su tokia misija jis pernai lankėsi ir Lietuvoje. Vis dėlto turbūt sunku būtų rasti kitą danų menininką, kuris taip išsiskirtų iš savo kūrybinės aplinkos. Jo nerūpestingai elegantiška išvaizda (jei švarkas – tai tik Giorgio Armani)...
1985-ųjų gegužės 4 d. Pakuojuosi daiktus trumpai kelionei į Niujorką aptarti knygą apie kates su Brionu1. Svetainėje, kur trinasi katės, Trispalvė Džeinė maitina juodą kačiuką. Paimu savo kelioninį lagaminą. Jis atrodo sunkus. Pažiūriu į vidų. Ten dar keturi jos katinėliai. „Pasirūpink mano mažyliais. Pasiimk drauge, kur bekeliautum.“ Renkuosi kačių maistą gyvūnų parduotuvėje „Dilono“ prekybos centre ir sutinku seną moterį. Regis, jos katės neėda jokio kačių maisto su žuvimi. Pa...
Vėlinių rytas. Viena kita prabėgusio vakarėlio šmėkla knapsi vagono gale. Pagal bėgių išlinkimus dreba kalijų kupstai. Metro pakyla virš Senos – laikas lipti. Rafinuota juodaodė ilgomis kasyčių pynėmis stveria gėles ir eina išėjimo link. Kapinės netoli. Madame Geneviève čia sugrįžta reguliariai. Jos išraiška mąsli, judesiai apgalvoti, kalba lakoniška. Myliu tave per amžius. Toks užrašas žymi Sofijos kapą, ant kurio ponia jau sukrovė elegantiškas kalijas. Sofija – septynioliką metų Madame...
1977 m. birželio 4 d. Gal krintanti žvaigždė (lakesnis asteroidas)Išaštrins tavo žvilgsnį ir nukreips į erdvę.Pažvelk, pažvelk tenai. Žiūrėt neverta, rodos. * * * Tenai miškai paniurę ir nuskurę plyti.Iš taško A ten traukinys per lygumąJau veržiasi į tašką B. Šis atminas išnykęs. Pradžias ir pabaigas ten paslepia gyvenimas.Negyvėlis, nelygu gemalas, vienodai ten nematomas.Kitaip su paukščiais. Tai dalykas menkas. Rojalis tvinksi smilkiniuos bemoliais.Taip kandys šv...
Kai žmogus pasijunta esąs prastas, jis atsiduria kryžkelėje. „Prastumas“ – tai vertinimas, pagimdytas jausmo, galbūt labai stipraus jausmo, kuriam iškilus į sąmonę, nebeįmanoma nusigręžti, užsimiršti, pasislėpti. Žmogus iš visos širdies pasibodi savimi, pajunta sau nepakeliamą pasidygėjimą, ir toliau taip lyg niekur nieko gyventi pasidaro nebeįmanoma. Toliau lieka dvi galimybės, du keliai.Pirmasis – pripažinti sau, ką jauti, visa širdimi atsiverti šitam jausmui. Tai siaubinga! Išdrįsęs šiuo k...
Piliečiai!Dažniau žvilgčiokite į padanges – ten nepaprastai daug visko nutinka!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Sakiau juk jums, kad visa šita xxx xxxxxx neverta mūsų xxx xxx!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Dulkės pakyla įkandin kelio mūsų – tai didžiulė atsakomybė!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Aš jums pasakau lygiai tiek, kiek jūs galite suprasti – o tai nemažai!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Pakentėkite! Pakentėkite dar truputėlį – ir viskas susitvarkys!Dmitrijus Aleksanyčius...
Wacławas Oszajca gimė 1947 m. Zviartove, Zamostės krašte. Liublino katalikiškojo universiteto absolventas, teologas, katalikų kunigas, jėzuitas. Per karą buvo Pagalbos internuotiems ir represuotiems komiteto pirmininku. Išleido per 20 knygų, daugiausia poezijos: „Sumanymas“ (1979), „Iš šešėlio gelmių“ (1981), „Laiškai iš streiko“ (1983), „Namų švelnumas“ (1984), „Numylėtojo vėrinys“ (1984), „Nebijok manęs“ (1989), „Urijo sugrįžimas ir kiti eilėraščiai“ (1992), „Diena po dienos“ (1994), „Pakeliui...
Bohdanas Zadura gimė 1945 m. Pulavuose. Lenkų poetas, prozininkas, literatūros kritikas, anglų, vengrų ir ukrainiečių lyrikos vertėjas. Yra išleidęs per 20 poezijos knygų nuo pirmosios „Amforų kraštovaizdyje“ (1968) iki naujausių „Paukštelio prisikėlimas“ (2012), „Taškas ant i“ (2014), „Jau atidaryta“ (2016); tris apsakymų rinkinius ir keletą literatūros kritikos knygų (tarp jų – „Duok jam ten, kur jo nėra“, 1996). Baigęs Varšuvos universiteto filosofijos studijas dirbo Kazimierzo Dolny muz...
2016 02 09 Geros širdies kvailiai yra vienintelė kvailių rūšis, ant kurios negaliu pykti. 2016 05 06 Kaip ir dauguma, kartais jaučiu didžiulį pyktį ir panieką žmonėms. Jų tuštiems, niūriems veidams, kurie man nieko neduoda. Tais pačiais kartais mane išskirtinai nervina vaikai ir maži šunys. Dar nervina šlykštūs ir kvaili sẽniai. Visos, ką tik išvardytos gyvybės rūšys turi kažką bendra, kažką panašaus į kvailybe persunktą silpnumą.Nervina motinos, kurios laiko savo vaikus dievais. Ne...