Proza

Savelijus Nizovskis (1946–2001) – rusų rašytojas pasakininkas, per pustrečio šimto vaikams ir suaugusiesiems skirtų pasakų autorius. Baigęs Leningrado (Sankt Peterburgo) elektrotechnikos universitetą (LETI), dirbo moksliniu bendradarbiu, mokytoju, fizikos dėstytoju, inžinieriumi, sargu, dalyvavo legendinio pogrindinio literatūrinio susivienijimo „Klubas-81“ veik­loje. Oficialiai debiutavo 1983 m., o pirmąją knygelę išleido 1989-aisiais. Nuo 1991-ųjų – vaikų literatūros žurnalo „Tep šlep“ („Топ...


Audra Baranauskaitė. Paranoja

2018-06-10 18:51:18

Kai matau du labai panašius veidus, žinau, kad trečias taip pat atsiras. Tą trečią tikrai pamatysiu, paskui ketvirtą, gal penktą. Jei dar nėra, vadinasi, tuoj įlips, įeis pro duris, atsisuks. Nežinau kodėl, bet prieš mano akis tie veidai visą laiką susirikiuoja. Nematau to renginiuose, kur būna pažįstamų, nematau gatvėje, bet užtenka ilgiau pastovėti prie kasos, atsisėsti troleibuse ir prasideda...Štai sėdi greta dvi apkūnios moterys. Ta, kuri prie lango, – jauna, šalia jos – pagyvenusi, bet ...


  Dabar aš ramiai papietausiu Laukdamas eilėje pas gydytoją nepajėgiu atsiminti jos veido. Kampuotas jis ar apvalainas, glotnus, šviesus, raminantis, o gal – nusagstytas spuogeliais?.. Jau regiu laisvės kontūrus, bet dar geriau būtų, jei iš atminties šiukšlyno ištraukčiau gydytojos veidą. Galėčiau patreniruoti žvilgsnį. Išsekusiojo žvilgsnį. Žinau, tai netruks ilgai. Būsiu išgelbėtas. Išsitraukiu telefoną, atsidarau feisbuką, uždarau feisbuką. Išsitraukiu Faulknerio romaną, skaitau vi...


Taip jau nutiko, kad buvęs profesionalus ledo ritulio žaidėjas, o dabar šaunus prancūzų rašytojas François-Henri Désérable’is (g. 1987), pakeliui į Minską atsidūrė Vilniuje, besibastydamas po miestą J. Basanavičiaus gatvėje netyčia užtiko mylimo rašytojo Romaine’o Gary atminimo lentą ir, prisiminęs frazę iš jo kūrinio „Aušros pažadas“ apie „liūdną pelę“ poną Piekielnį, nusprendė išsiaiškinti, kas tas asmuo buvo, koks galėjo būti ir ar iš viso toks žmogus gyveno, – taip gimė romanas „Toks ponas P...


Prieš 119 metų balandžio 22 d. gimė Vladimiras Nabokovas (1899–1977), rusų rašytojas, didžiąją gyvenimo dalį nugyvenęs JAV. Iš pradžių eilėraščius ir romanus rašė rusų kalba, vėliau – ir anglų. Apsakymas „Simboliai ir ženklai“ pirmą kartą išspausdintas 1948 m. žurnale „The New Yorker“. Tai pasakojimas apie senyvą porą, susiruošusią aplankyti sūnaus, gulinčio psichiatrijos ligoninėje, ir įteikti jam gimtadienio dovanos. Perskaičius apsakymą natūraliai kyla klausimas: „O kas iš tiesų čia įvyk...


Nadežda Tefi. Žmogoidai

2018-04-01 14:21:51

Nadežda Tefi (1872–1952) – rusų prozininkė ir poetė. Tikroji pavardė – Lochvickaja. Satyrinius kūrinius pradėjo spausdinti 1901 m., mėgo piešti karikatūras. 1908 m. Arkadijui Averčenkai įkūrus žurnalą „Satyrikonas“, N. Tefi tapo šio žurnalo darbuotoja. Nepritarė 1917 m. spalio perversmui. Knygoje „Atsiminimai“ (1931) rašė: „Bijojau ne mirties. Bijojau sužvėrėjusių marmūzių, kurios žibintuvėliu spigina tau į akis, jų buko ir idiotiško įniršio.“ 1918 m. išvažiavo į Kijevą, vėliau blaškėsi po ...


Magiškasis realizmas ir stebuklinė tikrovė – šiedu terminai nejučia siejasi su įprastomis realijomis, Lotynų Amerikos literatūra, o labiausiai – su Gabrieliu García Márquezu, nors iš tikrųjų magiškasis realizmas gimė anaiptol ne Lotynų Amerikoje, tik atgimė ten drauge su Artuo Uslaru Pietri’u, Alejo Carpentier ir romanu „Šimtas metų vienatvės“, tarytum vainikavusiu ir pasisavinusiu šį terminą. Iš tikrųjų magiškasis realizmas gimė italų literatūroje, o jo pradininkas – Massimo Bontempelli ...


Bel Olid. Dainuojanti revoliucija

2018-03-19 16:53:24

Ištarus „Katalonija“, pirmosios galvoje kylančios asociacijos – nepriklausomybės siekis, Puigdemontas, referendumas, policijos smurtas. Katalonijos vardas pasaulyje minimas nebe šnekučiojantis apie paplūdimius, paelją ar turizmą, o dėl pastarojo meto politinių įvykių. Nemaža dalis Lietuvoje viešėjusių ar gyvenančių ispanų, katalonų ir kitaip su šiais regionais susijusių pabrėžia, kad dabartinė Katalonijos situacija primena kovos už Lietuvos nepriklausomybę, kad esama šių šalių artumo. Tačiau kul...


Petras Rakštikas. Namas

2018-01-30 21:31:56

Aš esu mažas vyras. Tėvas, senelis, dėdė, kaimynas, brolis irgi vyrai. Visi vyrai buvo vaikai. Visi berniukai bus seneliai. Visi mes panašūs, tik truputį kitokie. Tie, kurie dar tik gims, bus vaikai, vyrai, tėvai, seneliai, išskyrus moteris, kurios bus mergaitės, mamos ir senelės. Visi, kurie gimė, numirs, kurie numirė, buvo gimę, o kurie dar tik gims – gyvens, bet irgi numirs. Visi skirtingai viename rate sukdamiesi. Skaičius 8 panašus į skruzdėlę be galvos. Jį sudaro du apskritimai. 00 reiš...


2016 02 09 Geros širdies kvailiai yra vienintelė kvailių rūšis, ant kurios negaliu pykti.   2016 05 06 Kaip ir dauguma, kartais jaučiu didžiulį pyktį ir panieką žmonėms. Jų tuštiems, niūriems veidams, kurie man nieko neduoda. Tais pačiais kartais mane išskirtinai nervina vaikai ir maži šunys. Dar nervina šlykštūs ir kvaili sẽniai. Visos, ką tik išvardytos gyvybės rūšys turi kažką bendra, kažką panašaus į kvailybe persunktą silpnumą.Nervina motinos, kurios laiko savo vaikus dievais. Ne...


Draugai