Proza

Dar vis šiek tiek skaudeno galvą. Po vakar. Po vakarykščio jų ginčo ji nenorėjo skristi, aišku kaip du kart du, bet tik kažkodėl ne jam: vėl užsimaukš­linęs tą savo pastarosiomis savaitėmis taip pamėgtą pakantumo kaukę, žvelgė į ją su perdėtu rūpesčiu, kuris –­ galėčiau prisiekti! – jau seniai buvo virtęs užsispyrusiu rūpinimusi jokiais būdais jos neišklausyti. Tarsi jis būtų riteriškai dedikavęs jai savo akis, tačiau pamiršę...


Iš dangaus kamuoliais vertėsi minkštas, drėgnokas sniegas, tačiau, kad ir keista, spaudė stiprokas šaltukas. Ėjo mano darbinių atostogų mėnuo. Aš gyvenau lyg rojuje, nes galėjau žvejoti kiek tik noriu. Tegul pačiame viduržiemyje žuvys kimba ir prastai, tačiau žvejyboje, turint laiko, išeitį galima surasti, kad namuose visada būtų šviežios žuvies. Jeigu tikro žvejo, turinčio laiko, namuose žuvies nėra, vadinasi, jis pras­tas žvejys. Duoną visi nori ...


Maskvos centre, šalia Kremliaus esančioje „Maniežo“ parodų erdvėje, viename iš Lomonosovo universitetui priklausančių namų, trečiame aukšte, 1989 m. iš juostinio magnetofono „Majak“ sklido Davido Bowie ir Iggy Popo muzika. Kambario šeimininkas Igoris uoliai, Henri Matisse’o stiliumi, pjaustė spalvotą popierių ir gamino miniatiūrinius meno kūrinius – muzikos įrašų kasečių dekorą. Retas kuris tuo metu turėjo originalią v...


Einšteino batai (II)

2016-01-18 19:01:07

Literatūros, mokslo ir gamtos naujienos Tiems, kurių lempa naktinė visą žemės rutulį apšviečia.Ewald von Kleist, 1745   Europos kalbų institutas į leidyklos „Aurora“, glaudžiai bendradarbiaujančios su UNESCO, rengiamų išleisti knygų sąrašą įtraukė Mikalojaus Husoviano „Giesmę apie stumb­ro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Prie Europarlamento Briuselyje šiais metais užfiksuotus gausiai susirinkusius bei džiūgaujančius Belgijo...


Penkiasdešimt aštuntųjų metų kovo mėnesį, nors ir sunkiai, bet gavau Lenkijos vizą ir iš Paryžiaus per Varšuvą atkakau į iš griuvėsių besikeliantį Gdanską ieškoti buvusio Dancigo pėdsakų: apžiūrėjau tenai išlikusių namų fasadus, pavaikščiojau Brezeno paplūdimiu, paskui pasėdėjau miesto bibliotekoje, apsilankiau išlikusioje Pestalocio mokykloje, dviejų išgyvenusių pašto tarnautojų virtuvėje iki soties prisiklausiau pas...


Kai jis kentėjo parpuolęs ant lovos, prisimindamas, kaip ji gulėjo jam ant krūtinės, kaip kartojo „mano vieninteli, aš tavo amžiams“ ir verkė (taip, verkė!) dėl jausmų pertekliaus jam, iš artumo, – tuo pat metu ji kalbėjo kitam, glaudusiam ją nuogą glėbyje:– Tik įsivaizduok, tas pusprotis dėl manęs pametė galvą. Jis man rašo eiles!– Gal jis iš tiesų tave stipriai myli? –­ sakė kitas vyriškis.Jam nebuvo malonu, kad moter...


Günter Grass. Luobas po luobo

2016-01-14 16:33:28

Visiems tiems, iš kurių aš mokiausi Ištrauka iš autobiografinės knygos „Svogūnų lupimas“ Tiek dabar, tiek anksčiau, vis maga slėptis už trečiojo asmens įvardžio: jam buvo maždaug dvylika ir jis vis dar mėgo sėdėti motinai ant kelių, kai viena prasidėjo ir kita baigėsi. Bet ar galima tiksliai pasakyti to prasidėjimo ir tos baigties datą? Mano atveju – taip. Mano vaikystė baigėsi labai menkoje erdvėje; ten, kur aš užaugau, iškart kel...


Sherman Alexie

2016-01-14 16:29:46

Shermanas Alexie (g. 1966) – indėnų kilmės poetas, rašytojas ir scenaristas. Užaugo spokanų indėnų rezervacijoje Vašingtono valstijoje. Keturių romanų, šešių apsakymų rinkinių ir dešimties poezijos knygų autorius. Yra pelnęs PEN/Heming­way’aus apdovanojimą, JAV Nacionalinę knygos premiją už literatūrą paaugliams, nemažai kitų premijų. Lietuviškai išleistas romanas „Absoliučiai tikras pusės etato indėno dienoraštis&ld...


  Menininkai Yra daugiau ar mažiau pripažintų kūrėjų, kurių tu nelaikai... menininkais, o tiesiog žmonėmis, kurie nuėjo ne tuo keliu.Tačiau taip galvojant derėtų prisiminti, kad yra menininkų, kuriems ir tu nesi joks menininkas, o tiesiog žmogus, kuris galėjo kai ką nuveikti kitose sferose.   Praeitis Praeitis...Ji nepaprastai... greita.Pavyzdžiui, fotografijoje.Nes absoliučiai visos fotografijos – tos p i c t u r e s, kurias mes galime pamatyti, jau yra praeitis.Netgi tas...


„Ne, daugiau nebegaliu, man viso šito gana. Tiek išniekintų bažnyčių...“ –­ prabilo ilgokai tylėjęs Bogdanas Pociejus. Tas pats, kurio įkvėptai komentuojamų Brucknerio simfonijų Brežnevo laikais klausydavaus per Varšuvos radiją, tačiau toji muzika man tik palygint neseniai atsivėrė. Netikėtai – be pastangų ir tarpininkų. Pati! Ir štai pagaliau Bogdanas su manim eina Vilniaus gatvėmis saulėtą 1989 metų gegužės dieną, o rytoj prasidės lenkų i...


Draugai