Proza

Agotą pastebėjau, kai vienam vakarėlyje užsilipusi ant stalo ir iškėlus rankas į viršų prikimusiu balsu sušuko: „I’m the Lizzard King, I can do anything!“ Netrukus po to, ji tęsė Jimo Morrisono vaidmenį ir ėmė deklamuoti jo eilėraštį: When the still sea conspires an armorAnd her sullen and abortedCurrents breed tiny monstersTrue sailing is dead!.. Ją nutraukė tikrasis Jimas Morrisonas dainuodamas iš jutubo: „My wild love went ridin&r...


Juga Mišiuginas. Dešimt...

2016-01-27 19:03:16

  DEŠIMT DAIKTŲ, REIŠKINIŲ, PADARŲ IR T. T., KURIŲ NĖRA: 1. Vidutinis greitis;2. Politologija;3. Sveikas protas;4. Pimpačkiukas;5. Kirčiavimo taisyklės;6. Riestainio skylė;7. Pusė litro (SI sistemoje);8. Obuolinis sūris;9. Žemės trauka (atskirais atvejais –­ tai patologija);10. Kas yra „šeribrakis“, reiktų paklaust Povilo Ričardo, bet greičiausiai ir jis nežino – ims išsisukinėti, kalbės miglotai – nėra tokio daikto;11. Buvusie...


  KAIP PAGYTI BE CHEMIJOS? Vieną pripažintą gražuolę užpuolė liga ir niekaip nuo jos neatstojo, nepadėjo net gydytojo paskirti vaistai. Tada gražuolė neapsikentė (jos nekantrios) ir apšaukė ligą: – Klausyk tu, kekše, ar nematai, kokia aš graži, nežinai, kad mane fotografuoja blizgantiems žurnalams, kartais net kaip gimusią, nes kiekvienas mano kvadratinis centimetras kelia pasigėrėjimą ir džiugina žmones. Ir kas bus, jei aš per tave suvysiu, kiek jų, var...


Jacques Prévert

2016-01-27 18:53:30

Kaip ir daugumos siurrealizmo srovei priskiriamų autorių, prancūzų poeto Jacques’o Prévert’o (1900–1977) kūryba sunkiai kategorizuojama. Literatūros kritikai sutaria dėl vieno, kad šis autorius – tikras kalbos virtuozas, išradingai žaidžiantis žodžių reikšmių niuansais, homonimais, fonetinėmis analogijomis ir asociacijomis. Autoriaus poetiniai tekstai išsiskiria ne tik išmoningais žodžių žaismais, bet ir intensyvia poetine emoci...


Dar vis šiek tiek skaudeno galvą. Po vakar. Po vakarykščio jų ginčo ji nenorėjo skristi, aišku kaip du kart du, bet tik kažkodėl ne jam: vėl užsimaukš­linęs tą savo pastarosiomis savaitėmis taip pamėgtą pakantumo kaukę, žvelgė į ją su perdėtu rūpesčiu, kuris –­ galėčiau prisiekti! – jau seniai buvo virtęs užsispyrusiu rūpinimusi jokiais būdais jos neišklausyti. Tarsi jis būtų riteriškai dedikavęs jai savo akis, tačiau pamiršę...


Iš dangaus kamuoliais vertėsi minkštas, drėgnokas sniegas, tačiau, kad ir keista, spaudė stiprokas šaltukas. Ėjo mano darbinių atostogų mėnuo. Aš gyvenau lyg rojuje, nes galėjau žvejoti kiek tik noriu. Tegul pačiame viduržiemyje žuvys kimba ir prastai, tačiau žvejyboje, turint laiko, išeitį galima surasti, kad namuose visada būtų šviežios žuvies. Jeigu tikro žvejo, turinčio laiko, namuose žuvies nėra, vadinasi, jis pras­tas žvejys. Duoną visi nori ...


Maskvos centre, šalia Kremliaus esančioje „Maniežo“ parodų erdvėje, viename iš Lomonosovo universitetui priklausančių namų, trečiame aukšte, 1989 m. iš juostinio magnetofono „Majak“ sklido Davido Bowie ir Iggy Popo muzika. Kambario šeimininkas Igoris uoliai, Henri Matisse’o stiliumi, pjaustė spalvotą popierių ir gamino miniatiūrinius meno kūrinius – muzikos įrašų kasečių dekorą. Retas kuris tuo metu turėjo originalią v...


Einšteino batai (II)

2016-01-18 19:01:07

Literatūros, mokslo ir gamtos naujienos Tiems, kurių lempa naktinė visą žemės rutulį apšviečia.Ewald von Kleist, 1745   Europos kalbų institutas į leidyklos „Aurora“, glaudžiai bendradarbiaujančios su UNESCO, rengiamų išleisti knygų sąrašą įtraukė Mikalojaus Husoviano „Giesmę apie stumb­ro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“. Prie Europarlamento Briuselyje šiais metais užfiksuotus gausiai susirinkusius bei džiūgaujančius Belgijo...


Penkiasdešimt aštuntųjų metų kovo mėnesį, nors ir sunkiai, bet gavau Lenkijos vizą ir iš Paryžiaus per Varšuvą atkakau į iš griuvėsių besikeliantį Gdanską ieškoti buvusio Dancigo pėdsakų: apžiūrėjau tenai išlikusių namų fasadus, pavaikščiojau Brezeno paplūdimiu, paskui pasėdėjau miesto bibliotekoje, apsilankiau išlikusioje Pestalocio mokykloje, dviejų išgyvenusių pašto tarnautojų virtuvėje iki soties prisiklausiau pas...


Kai jis kentėjo parpuolęs ant lovos, prisimindamas, kaip ji gulėjo jam ant krūtinės, kaip kartojo „mano vieninteli, aš tavo amžiams“ ir verkė (taip, verkė!) dėl jausmų pertekliaus jam, iš artumo, – tuo pat metu ji kalbėjo kitam, glaudusiam ją nuogą glėbyje:– Tik įsivaizduok, tas pusprotis dėl manęs pametė galvą. Jis man rašo eiles!– Gal jis iš tiesų tave stipriai myli? –­ sakė kitas vyriškis.Jam nebuvo malonu, kad moter...


Draugai