Proza

2015 01 07 Skambutis į duris, smūgis į nosį, kraujas ir žodžiai, prasiskverbę pro spengimą ausyse: „...tau blogai baigsis.“ „Kitąkart svetimą merginą reiks dulkinti ne savo lovoje“, – vienbalsiai nusprendėme su Džo.   2015 01 15 Kažkokia kalė užkrėtė mane neaiškia lytiškai plintančia liga. Dabar mano penis atrodo kaip pailgi ledai ant pagaliuko su vienos rūšies pabarstais. Objektyviai žiūrint, jis yra didelis ir gražus, nelyginant Dorianas Grėjus, bet dabar atrodo šlykščiai – nusėtas...


Monika Baltrušaitytė. Paryžius

2016-10-05 21:28:51

* Rugilė ir Gerda buvo prancūzės, per klaidą atsidūrusios Lietuvoje. Be to, ir seserys, kurias tik gimusias Pary­žiuje prižiūrėjo jų auklė Šelė. Nesvarbu, kad mergaičių pavardės skyrėsi ir kad jos buvo lietuviškos – retas klasėje drįsdavo pasiginčyti, kad jos – ne seserys ir kad kilusios ne iš Paryžiaus. Vieną dieną Rugilė į mokyklą atnešė įrodymų – porą nuotraukų, kuriose matyti Eifelio bokštas ir šalia pozuojantis mergaitės tėtis. Matot, su pasimėgavimu nuotraukas rodė akis iš nuostabo...


  Rašomo romano fragmentas   41 Dirbti muziejuje visada buvo itin prestižiška. Norint čia patekti, protekcijos neužtekdavo. Reikėdavo dvylika metų uoliai mokytis vidurinėje, vėliau šešetą metų aukštojoje Mūzų mokykloje. Po ketverių metų rezidentūros tapdavai šiokiu tokiu muziejininku – jaunuoju specialistu. Tai garantavo minimalią algą, ubagišką pensiją ir trumpas, bet prasmingas vienkartines atostogas, per kurias dienelei kitai patiems sumaniausiems muziejininkams pavykdavo ištr...


Žvilgtelėjus prieš srovę, akis iškart užkliūna už slenksčio – toj vietoj vanduo ir akmenukai saulėtą dieną žaižaruoja, kunkuliuoja lyg nepavargstanti nykštukų kariuomenė. Dar toliau žvilgsnis užgriebia upės vingį, apgaubtą žalios medžių arkos; vingis staigus ir atrodo taip, lyg vanduo ne atplauktų, o verstųsi iš nematomos gelmės. – Žiūrėk! – tyliai pašaukė Rimukas. Kaime seniai niekas nerėkavo, nešūkavo – visi suprato, kad tik tyloj iškart išgirsi pavojų, menkiausią šakelės trakštelėjimą. Da...


Trumpa rankraščio atsiradimo istorija. 2006 m. rugpjūtį, apie 11 valandą priešpiet sėdėjau tėvų kolektyvinio sodo namelyje. Staiga išgirdau − suūžė. Pasižiūrėjau pro langą – nieko, tik obelys, ūkinio pastato kampas. Vėl suūžė. Tada išėjau ant laiptų, galvą kilst, ogi virš obelų – lėkštė kabo. Apvali, gal dešimties metrų skersmens, blizga, matyt, metalinė ar aliumininė, langai apvalūs. Į šoną atsidarė durys, kažkas nuleido virvelines kopėčias ir išlipo kaži kokia žmogysta. Staiga – nustebau − ja...


bedaliai Pokalbis nesimezgė, grafinas tuštėjo per lėtai. Prietemą raižė raudoni prožektorių spinduliai, klostėtomis užuo­laidomis, lubomis, sienomis slysčiojo atošvaitos. Restorano dailininko užmojis ant tamsiai rudos, lakuotos medienos spalvoto stiklo detalėmis pavaizduoti žmonių draugystę kėlė graudulį. Staliukai buvo tirštai apsėsti, klegesys mišo su taurelių dzingsėjimu ir trankia muzika. Grupė, kurią derėjo vadinti vokaliniu-instrumentiniu ansambliu, ant žemos scenelės negailestinga...


2014 11 11 Turiu nekaltai žydros spalvos minikuperį. Taip, gėjiška. Bet, kai tokią dovaną dvidešimt pirmojo gimtadienio proga gauni iš pasiturinčio krikštatėvio, dirbančio farmacijos įmonėj, skųstis negali. Labai mėgstu vairuoti. Ypač naktį. Pilna kontrastingų spalvų tamsiame fone, viskas plaukia, neįprasta, svaigu. Patinka naktį be tikslo išvažiuoti pasidairyti po pustuštes senamiesčio gatveles, kelius palei upę arba užsukti į rajonus patyrinėti vietinės faunos. Tačiau labiausiai mane įkvep...


Nepasakysi, kad kaime yra vagių. Taip pat nepasakysi, kad jų nėra. Nes tokio klausimo niekas nekėlė: visi buvo vagys. Dėl tos pačios priežasties niekas nekėlė klausimo ir dėl melagių. Kaimiečiai patys juokavo: tik imdamas derlių kolūkis pamato, kad kilometro spinduliu aplink mūsų namus niekas neauga... Kolūkio laukuose prie sodybų nederėjo nei javai, nei runkeliai, nei žirniai; retos buvo ir bulvės. Tačiau niekas neklausė – kodėl? Tai buvo tiesiog tokia keistoka laukininkystės ypatybė, ir t...


O gal kokia klaida įsibrovė: ar gali būti negražios žuvys? Šuo būna negražus, kai suvargsta, kai valkataudamas susivelia ir išsisuo­dina, o žuvis juk visada tokia pat savoje stichijoje. Kiekviena žuvų rūšis yra tobula, prisitaikiusi gyventi dubury ar sraunumoj, ežere ar jūroje. Labai gražus kadaise buvo eršketas, jį mūsų proseneliai dar gaudė Nemuno žemupy. Gal kiek ir atšiaurokas, aštrus tarsi pjūklas tas eršketas, bet juk kartais ir baisumas nepakenkia grožiui. Prisibijai, o paslapčia vis...


Saulius Vasiliauskas. Tomas

2016-06-29 21:00:15

Nenuobodus tipas – Tu pernelyg nepasitiki savim, – ištarė prie Tomo prisigretinusi nepažįstamoji.Jis nesutriko, ji tęsė:– Na žiūrėk: net galvą nulenkęs, kūprinies, visai nepanašus į žmogų.– Toks jau aš... – pasakė Tomas, nors norėjo pasakyti, kad, nepaisant nepasitikėjimo, yra bent jau nenuobodus tipas.– Toks toks... Atrodai tiesiog joooks!   Tikslas – Klausyk, koks tavo gyvenimo tikslas? – Tomas dažnai užduoda &scar...


Draugai