Proza

Dmitrij Prigov. Piliečiai!

2018-01-03 19:28:42

  Piliečiai!Dažniau žvilgčiokite į padanges – ten nepaprastai daug visko nutinka!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Sakiau juk jums, kad visa šita xxx xxxxxx neverta mūsų xxx xxx!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Dulkės pakyla įkandin kelio mūsų – tai didžiulė atsakomybė!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Aš jums pasakau lygiai tiek, kiek jūs galite suprasti – o tai nemažai!Dmitrijus Aleksanyčius Piliečiai!Pakentėkite! Pakentėkite dar truputėlį – ir viskas susitvarkys!Dmitrijus Aleksanyčius...


Wacław Oszajca

2018-01-03 13:29:23

Wacławas Oszajca gimė 1947 m. Zviartove, Zamostės krašte. Liublino katalikiškojo universiteto absolventas, teologas, katalikų kunigas, jėzuitas. Per karą buvo Pagalbos internuotiems ir represuotiems komiteto pirmininku. Išleido per 20 knygų, daugiausia poezijos: „Sumanymas“ (1979), „Iš šešėlio gelmių“ (1981), „Laiškai iš streiko“ (1983), „Namų švelnumas“ (1984), „Numylėtojo vėrinys“ (1984), „Nebijok manęs“ (1989), „Urijo sugrįžimas ir kiti eilėraščiai“ (1992), „Diena po dienos“ (1994), „Pakeliui...


Bohdan Zadura

2017-12-13 20:09:43

Bohdanas Zadura gimė 1945 m. Pulavuose. Lenkų poetas, prozininkas, literatūros kritikas, anglų, vengrų ir ukrainiečių lyrikos vertėjas. Yra išleidęs per 20 poezijos knygų nuo pirmosios „Amforų kraštovaizdyje“ (1968) iki naujausių „Paukštelio prisikėlimas“ (2012), „Taškas ant i“ (2014), „Jau atidaryta“ (2016); tris apsakymų rinkinius ir keletą literatūros kritikos knygų (tarp jų – „Duok jam ten, kur jo nėra“, 1996). Baigęs Varšuvos universiteto filosofijos studijas dirbo Kazimierzo Dolny muz...


2016 02 09 Geros širdies kvailiai yra vienintelė kvailių rūšis, ant kurios negaliu pykti.   2016 05 06 Kaip ir dauguma, kartais jaučiu didžiulį pyktį ir panieką žmonėms. Jų tuštiems, niūriems veidams, kurie man nieko neduoda. Tais pačiais kartais mane išskirtinai nervina vaikai ir maži šunys. Dar nervina šlykštūs ir kvaili sẽniai. Visos, ką tik išvardytos gyvybės rūšys turi kažką bendra, kažką panašaus į kvailybe persunktą silpnumą.Nervina motinos, kurios laiko savo vaikus dievais. Ne...


Arkadijus Babčenka. Taika

2017-12-06 21:36:49

  Penktą dieną stovim Kalinovskojės stanicoje. Taika, todėl mūsų dislokacijos vieta pirmą kartą panašesnė į armijos stovyk­lavietę, o ne benamių landynę. Palapinės dviem tvarkingomis eilėmis sustatytos išilgai kilimo tako. Ant jo, irgi lyg pagal liniuotę, išrikiuota technika, už palapinių – prausyklių linija, paskui atmatų duobių linija ir išviečių linija. Viskas kaip priklauso. Mums gerai. Šviečia saulytė, aplink tikra Dievo palaima, šilta – turbūt kokie dvidešimt penki laipsniai. Bal...


Valdas Papievis. Brydės

2017-12-06 21:23:20

Minint Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 60-ąsias žūties metines (sušaudytas 1957 m. lapkričio 29 d.) – Valdo Papievio romano ištrauka. „Tai ištrauka iš maždaug nepriklausomybės atgavimo laikais rašyto teksto. Išvažiuodamas į Paryžių jį palikau draugams, o šie savo stalčiuose atrado ir padrąsino skelbti. Romaną ketina išleisti leidykla „Odilė“.“ (Valdas Papievis) „Valdo Papievio romanas, dabar pavadintas „Brydės“ vardu, rašytas apie 1990 metus. Išvykdamas gyventi į Paryžių autor...


Maksim Osipov. Fantazija

2017-11-30 00:13:41

– Stok, šunsnuki! Tuoj čiups už parankių, nutemps prie juoduojančio „Volvo“. Baisi jėga, triuškinanti ir kartu rūpestinga: kad nerėktų, nesusižeistų. Dar spės užduoti idiotišką klausimą – už ką? – paskui užkimš burną. Vėliau tamsa ir kita istorija, jeigu iš viso kas nors bus, jeigu ne iš karto į krosnį. O juk manė kitaip nugyvensiąs šią dieną, ypač jos pabaigą, tačiau panašūs dalykai tik taip – staiga – ir nutinka. – Jūs, – ketino tarti toms aštuonioms mergužėlėms, kurias užrašė į jo kursą,...


Kaip mane rasti? Tai labai paprasta. Niekada netikėk, ką kalba kiti. Paaiškinsiu nuo tos vietos, kurią tu puikiai žinai. Duok servetėlę, aš pabraižysiu... Dabar atidžiai žiūrėk – čia turgus, fontanas, dviračių nuoma ir skudurų parduotuvė. Eik tiesiai link turgaus. Dešinėje stovės kioskas „Žuvis“, o kairėje „Žuvys“. Nei viename, nei kitame, jei tik nori gyventi, niekada nieko nepirk. Eik tiesiai, nesidairyk. Pereisi gat­vę, ten bus tik pėstiesiems skirtas takas. Žiūrėk, kad tavęs nenutre...


Labai dažnai mes manome žinantys ir gebantys daugiau už pačią Gamtą, labai dažnai imamės spręsti jos reikalus, kai to daryti visai nereikia. Žinoma, ji atleidžia tokius menkus mūsų nuklydimus ir gyvena savo gyvenimą. Tiesa, gamta jau seniai gyvena ne viena. Amžinybe dvelkiančios gamtos istorijos paskutiniuose puslapiuose atsiradęs žmogus sugebėjo įkalti nesantaikos kylį tarp savęs ir jos. Jokia kita gyvūnų rūšis to nesugebėjo, ko gero – ir nesiekė to padaryti. Beje, jei kalbėsime apie žmogų, ...


Eduards Aivars

2017-11-23 01:49:11

Eduardas Aivaras (tikroji pavardė Aivaras Eipuras, g. 1956) – lat­vių poetas, atstovaujantis postmodernistinei poezijos krypčiai. Išleido 9 poezijos rinkinius, 2 trumposios prozos knygas. Poezijos knygas pasirašo slapyvardžiu, prozos – tikrąja pavarde. Šie eilėraščiai iš paskutiniojo poezijos rinkinio „Reiškiniai“ („Parādības“, 2016).       EILĖRAŠTIS APIE TAI, KAD MŪSŲ SUSITIKIMAI BUS MAŽA LOTERIJA Tu stovėki saulėjeAš ateisiu iš šešėlioMes vienas prieš kitąDu nepažįstamiO g...


Draugai