Proza

Žvilgtelėjus prieš srovę, akis iškart užkliūna už slenksčio – toj vietoj vanduo ir akmenukai saulėtą dieną žaižaruoja, kunkuliuoja lyg nepavargstanti nykštukų kariuomenė. Dar toliau žvilgsnis užgriebia upės vingį, apgaubtą žalios medžių arkos; vingis staigus ir atrodo taip, lyg vanduo ne atplauktų, o verstųsi iš nematomos gelmės. – Žiūrėk! – tyliai pašaukė Rimukas. Kaime seniai niekas nerėkavo, nešūkavo – visi suprato, kad tik tyloj iškart išgirsi pavojų, menkiausią šakelės trakštelėjimą. Da...


Trumpa rankraščio atsiradimo istorija. 2006 m. rugpjūtį, apie 11 valandą priešpiet sėdėjau tėvų kolektyvinio sodo namelyje. Staiga išgirdau − suūžė. Pasižiūrėjau pro langą – nieko, tik obelys, ūkinio pastato kampas. Vėl suūžė. Tada išėjau ant laiptų, galvą kilst, ogi virš obelų – lėkštė kabo. Apvali, gal dešimties metrų skersmens, blizga, matyt, metalinė ar aliumininė, langai apvalūs. Į šoną atsidarė durys, kažkas nuleido virvelines kopėčias ir išlipo kaži kokia žmogysta. Staiga – nustebau − ja...


bedaliai Pokalbis nesimezgė, grafinas tuštėjo per lėtai. Prietemą raižė raudoni prožektorių spinduliai, klostėtomis užuo­laidomis, lubomis, sienomis slysčiojo atošvaitos. Restorano dailininko užmojis ant tamsiai rudos, lakuotos medienos spalvoto stiklo detalėmis pavaizduoti žmonių draugystę kėlė graudulį. Staliukai buvo tirštai apsėsti, klegesys mišo su taurelių dzingsėjimu ir trankia muzika. Grupė, kurią derėjo vadinti vokaliniu-instrumentiniu ansambliu, ant žemos scenelės negailestinga...


2014 11 11 Turiu nekaltai žydros spalvos minikuperį. Taip, gėjiška. Bet, kai tokią dovaną dvidešimt pirmojo gimtadienio proga gauni iš pasiturinčio krikštatėvio, dirbančio farmacijos įmonėj, skųstis negali. Labai mėgstu vairuoti. Ypač naktį. Pilna kontrastingų spalvų tamsiame fone, viskas plaukia, neįprasta, svaigu. Patinka naktį be tikslo išvažiuoti pasidairyti po pustuštes senamiesčio gatveles, kelius palei upę arba užsukti į rajonus patyrinėti vietinės faunos. Tačiau labiausiai mane įkvep...


Nepasakysi, kad kaime yra vagių. Taip pat nepasakysi, kad jų nėra. Nes tokio klausimo niekas nekėlė: visi buvo vagys. Dėl tos pačios priežasties niekas nekėlė klausimo ir dėl melagių. Kaimiečiai patys juokavo: tik imdamas derlių kolūkis pamato, kad kilometro spinduliu aplink mūsų namus niekas neauga... Kolūkio laukuose prie sodybų nederėjo nei javai, nei runkeliai, nei žirniai; retos buvo ir bulvės. Tačiau niekas neklausė – kodėl? Tai buvo tiesiog tokia keistoka laukininkystės ypatybė, ir t...


O gal kokia klaida įsibrovė: ar gali būti negražios žuvys? Šuo būna negražus, kai suvargsta, kai valkataudamas susivelia ir išsisuo­dina, o žuvis juk visada tokia pat savoje stichijoje. Kiekviena žuvų rūšis yra tobula, prisitaikiusi gyventi dubury ar sraunumoj, ežere ar jūroje. Labai gražus kadaise buvo eršketas, jį mūsų proseneliai dar gaudė Nemuno žemupy. Gal kiek ir atšiaurokas, aštrus tarsi pjūklas tas eršketas, bet juk kartais ir baisumas nepakenkia grožiui. Prisibijai, o paslapčia vis...


Saulius Vasiliauskas. Tomas

2016-06-29 21:00:15

Nenuobodus tipas – Tu pernelyg nepasitiki savim, – ištarė prie Tomo prisigretinusi nepažįstamoji.Jis nesutriko, ji tęsė:– Na žiūrėk: net galvą nulenkęs, kūprinies, visai nepanašus į žmogų.– Toks jau aš... – pasakė Tomas, nors norėjo pasakyti, kad, nepaisant nepasitikėjimo, yra bent jau nenuobodus tipas.– Toks toks... Atrodai tiesiog joooks!   Tikslas – Klausyk, koks tavo gyvenimo tikslas? – Tomas dažnai užduoda &scar...


Vytautas Varanius. Šuo

2016-06-15 20:06:29

*Niekada nepamiršiu. Ruduo. Penktadienis. Mėlyname danguje šviečia saulė, nuo medžių pamažu pradeda kristi lapai, žemę gairina vis dar šiltas vėjas. Grįždamas iš mokyklos džiaugiuos, jog neperšlapsiu ir nesusipurvinsiu naujų batų, kuriuos sekmadienį tėvai nupirko turguje. Didoki, bet, sako, koja paaugs.Šiandien bus svečių. Iš toli atvažiuos giminės, todėl reikia apsitvarkyti. Dažniausiai atvažiuoja apie ketvirtą po pietų – liko dvi valando...


  Ištrauka iš rašomo romano „Gyvulėliai“   Žengiantį į kamerą pasitiko augalotas, ypač sportiškai sudėtas (patalpoje buvo apie keturiolika laipsnių, tačiau jis vilkėjo tik maikę), ant dešinio peties ištatuiruotu drakonu, maždaug trisdešimties metų vyriškis.Sudvejojau.Pirma mintis pamačius šį vyriškį buvo apie tai, kad čia prokuroras specialiai pakišo man „auklėtoją“: kad gerai paau...


Algis Kuklys. Baltos užuolaidos

2016-06-01 21:21:22

* Štai ir viskas, mano bičiuli. Ir ką aš pasakysiu trylikamečiam sūnui išeidamas iš namų, kuriuose praleidau dvidešimt metų? Nežinau. Gal būčiau ir užbaigęs gyvenimą tarp keturių įkyrėjusių sienų, jeigu ne žmona, kuri vieną rytą, kai gėriau kavą, sustingusiu veidu tvirtai pareiškė, jog turinti kitą... Na, tu puikiai supranti, nes ir pats patyrei tokią situaciją, tik ji susiklostė atvirkščiai. Penkerius metus globojai jauną „agnieš...


Draugai