Proza

Rašomo romano ištrauka   „...taikiai ir laisvai dar kartą kiekvienam mėginti kurti savo paties nedidelį pasaulį.“F. A. fon Hayek. „Kelias į vergovę“ „– Ką sako beždžionė leopardui prieš lenktynes?– Maniau, kad tu gepardas.“   Pirmas skyrius. Nepriekaištingoji bėglio strategija V Dubline Arnas atsidūrė nebaigtame statyti trijų aukštų name, ateityje turėsiančiame tapti pasiturinčių airių buveine. ...


Einu į gatvę. Nusipirkti bilietą į giliausią save. Jis neišsemiamas, ir bilietas, ir šulinys. Vandens jame nėra. Italijoje šviečia saulė. Man iki jos toli. Bilietas į Rojų nekainuoja nieko, tik mano gilumą ir mirksnį prieš išvykstant. Išsiunčiu laišką Motinai. Broliui irgi, bet netikru adresu. Mano laiškas pasiekia Vilniaus Pilaitės bažnyčią. Apie tą žinutę kunigai Tomui nepranešė. Nežinojo tikrojo adreso. Einu suprakaitavęs ir nesiprausęs kelis mėnesius. Jau kvepia pavasariu, nors dar tik p...


Rimantas Kmita. Pietinia kronikas

2016-04-28 14:59:44

Ištrauka iš Šiaulių tarme rašomo romano   Bet vis tiek Dievs yra. Nu dėl to man klaustukų daug nebuva. Ne veltui aš Bibliją skaičiau. Jis ne tik yra, bet da i paded reikalus sutvarkyt’. Susitinku aš čia Mariuką, kažkada bande dziudo lankyt’. Nieka nepasikeitęs, tik daba su ačkarikais. Saka taip i taip, gal darbiuka ieškai. Nu kaip i nieka būtų, sakau, ką nors tokia paprasta. Žiek, saka Mariuks, darbs konkretus, apsauginiu „Arklidėj“. Kažkas pamate many šviesių pers­pektyvų, pagalv...


Justinas Šorys. Prie šulinio

2016-04-21 22:09:52

Senas komunistas bubeno ir bubeno: „Ruoškis, Mikutėnai, važiuok į Rusiją! Arba nešdinkis velniop!“ Partijos sekretorius įveikė... (...) Keleivinis traukinys, žviegdamas pavargusiais ratais, pajudėjo. Primestą kelionę į Rytus, prie „amžiaus Baikalo–Amūro geležinkelio magistralės statybų“, lydėjo daug žvarbių abejonių. Tačiau Beno Mikutėno protą labiausiai drumstė dygus vaikystės draugo Jurijaus Norkaus laiškas. Tiksliau – kelios rudos sk...


Emilija Liegutė. Rytas

2016-04-13 22:16:54

Kaip ir kiekvieną rytą jis išvirto iš troleibuso drauge su tumulu garuojančių žmonių, kaip ir kiekvieną rytą stabtelėjo, giliai įtraukė krūtinėn oro ir pajudinęs nuo įtampos ir spūsties įskaudusius pečius lėtai nužingsniavo gurgždančiu parko taku. Parke šviesos jau nebedegė, nors čia, tarp medžių, dar tvyrojo rūškana prietema. Jis labai mėgo šią prietemą ir ėjo lėtai, kiek galėdamas lėčiau. Aukštai medžių viršūnėse tupėjo varnos, jų buvo be galo...


Žmonija mėgsta pinigus, nesvarbu, iš ko jie padaryti – iš odos, iš popieriaus, iš aukso ar bronzos. Michail Bulgakov. „Meistras ir Margarita“   Jau antra diena Florentina stebi keistą kaimynų elgesį: abu su kastuvais rankose vis mina ir mina iš namo į sandėliuką, nervingai kasa kelias gilias duobes prie tvoros, paskui vėl jas užrausia, kartą, sušukę: „Viens du trys“, išverčia storus užpakalius, nustumia į &s...


Romano ištraukos   27. Tas vaikinas tau patinka. Tik jam čia nėra kas veikti. Jis pernelyg panašus į tave. Dviejų vienodų tipų viename name yra aiškiai per daug. Jau dabar, nuo pat ankstyvo ryto, nuo jo sklinda lengvas viskio, kavos ir tabako aromatas. Jis labai energingas. Įtartinai liesas. Protingas kaip velnias, bet apsimeta kvailesniu, nes tingi kalbėti. Nežinia kokių mokslų daktaras. Išmaišęs visą pasaulį. Šitas klimatas jam pats geriausia...


Vytas Drunis. Vargšų Velykos

2016-03-30 22:08:11

Platonas sakė, kad tikras pažinimas yra prisiminimas. Kaip M. Prousto romane – nuo paprasto pyragaičio prasideda gili, plati prisiminimų upė. O tas prisiminimas tai mano gyvenimo istorija, mano patirties atmintis. Tik šioje mano patirties istorijoje, ne taip, kaip M. Prousto romane, niekas nedalijo pyragaičių. Nes po karo buvo praėję tik šešeri metai. Nes vyko nuožmi kova dėl išlikimo, dėl duonos... Mes nebuvome nei geresni, nei blogesni, tik visuomet alkani....


Narius Kairys. Миру мир

2016-03-23 23:20:08

Praėjo dveji metai nuo kovo 16-ąją Kryme ir Sevastopolyje vykusio referendumo. Kovo 18 d. buvo pasirašyta Krymo respublikos priėmimo į Rusijos Federaciją sutartis. Taip aneksuotas Ukrainai priklausantis Krymo pusiasalis. Narius Kairys Deja, Kryme nebuvau. Gal todėl ir parašiau... Nes nežinia, kada dabar bus galimybė ten nukeliaut. Ir Čeboksaruose nebuvau. Bet prie Volgos stovėjau.    Ne, Gena niekada nesidegino akmenuotoje Juodosios jūros pakrantėje, negėrė saldaus...


Mano gyvenimas nėra lengvas, bet toks niekada ir neturėjo būti. Jis neturėjo būti joks, tad gal taip ir yra. Sakydamas, kad mano gyvenimas nelengvas, nenoriu skųstis, nes, kad ir koks sunkus būtų, jis vis tiek yra tūkstantį kartu lengvesnis arba sunkesnis nei daugelio kitų. Tačiau taip lyginti yra visiškai nesąžininga, nes man kitų nėra, niekam kitų nėra, o net jei yra, tai jie vis tiek yra kiti, todėl nieko tu ten nepalyginsi. Apie nebuvimą turbūt galėčiau kalbėti visą dieną, o bent ...


Draugai