Proza

Labai dažnai mes manome žinantys ir gebantys daugiau už pačią Gamtą, labai dažnai imamės spręsti jos reikalus, kai to daryti visai nereikia. Žinoma, ji atleidžia tokius menkus mūsų nuklydimus ir gyvena savo gyvenimą. Tiesa, gamta jau seniai gyvena ne viena. Amžinybe dvelkiančios gamtos istorijos paskutiniuose puslapiuose atsiradęs žmogus sugebėjo įkalti nesantaikos kylį tarp savęs ir jos. Jokia kita gyvūnų rūšis to nesugebėjo, ko gero – ir nesiekė to padaryti. Beje, jei kalbėsime apie žmogų, ...


Eduards Aivars

2017-11-23 01:49:11

Eduardas Aivaras (tikroji pavardė Aivaras Eipuras, g. 1956) – lat­vių poetas, atstovaujantis postmodernistinei poezijos krypčiai. Išleido 9 poezijos rinkinius, 2 trumposios prozos knygas. Poezijos knygas pasirašo slapyvardžiu, prozos – tikrąja pavarde. Šie eilėraščiai iš paskutiniojo poezijos rinkinio „Reiškiniai“ („Parādības“, 2016).       EILĖRAŠTIS APIE TAI, KAD MŪSŲ SUSITIKIMAI BUS MAŽA LOTERIJA Tu stovėki saulėjeAš ateisiu iš šešėlioMes vienas prieš kitąDu nepažįstamiO g...


O kol Hiltonas su Ramada buvo užmigę, už langų susiginčijo maitvanagis, hiena ir šūdvabalis, į kurį iš jų panašiausias turistas. – Turistai nevalyvi ir godūs. Jiems rūpi liekanos ir trūnėsiai, visa, kas sena ir netinkama naudoti žmonėms, – visai kaip ir man. Be to, jie, kaip ir aš, mėgsta dairytis į miestą iš aukštai, kur geras vjūpointas. Ir kaip aš akimis įsispitriju į lavoną, taip jie fotografuoja šlykštynes ir paskui tais atvaizdais sotinasi. Tik aklas nematytų, koks aš panašus į turistą,...


Primo Levi. Cenzūra Bitinijoje

2017-11-15 18:27:57

Cenzūra – senas susidorojimo su kitaminčiais, kitatikiais, politiniais ir ideologiniais oponentais ginklas. Jį naudojo ir tebenaudoja diktatūros, demokratinės ir teokratinės valstybės. Knygų laužus kūreno ne vien naciai. Nuo I Nikėjos susirinkimo laikų stropiai degintos pagonių ir eretikų knygos, o 1559 m. popiežiui Pauliui IV įvedus „Index librorum prohibitorum“ supleškėjo ne vienas judaikos, medicinos, gamtos mokslų ir teologijos veikalas (inkvizicija, tiesa, neretai smaginosi degindama ir pač...


– Šitie bus turistai, jie bus panašūs į žmones ir turės rankas su kojomis, kuriomis galės trypti žemę, ir burnas, jose bus dantų ir styros liežuvis, bet neturės proto, todėl jiems visur reikės gidų. Ir juos teks visur vėžinti, nes jų kojos bus silpnos, – tarė Dievas, ir ten, kur neseniai gulėjo jo senos vaikščiojimo lazdos, atsirado du padaru. Dievas atidžiai juodu apžiūrėjo, palygino su savo paties nuotrauka instagrame ir, kaip pirmiesiems žmonėms buvo davęs Adomo ir Ievos vardus, taip šituodu ...


Kerry Shawn Keys

2017-11-08 18:09:23

  tu atveri spintojekur plasnoja paukščiaigirdėti nenutrūkstamas klyksmastu atverispintą:garsai tau išduoda jų paslaptį...penki paukščiaijie gieda penkiomis spalvomismirtiespuošniom plunksnom dygstančio raudoniolimfų ir smegenų žaliu osmosugeltonais snapais purslojančios meilėspurpuro naktimis širdyjesustingusio naujagimio rytmečio mėlynedurys užsiveria tau už nugarostu esi vienasspintojekur plasnoja paukščiai   ugnis Be titnago,be saulės,ugnis įsižiebia kirmino skrandy,pasileid...


Visada, kai matau auštant, sakau sau: „Galbūt.“ John Dos Passos. „Manhatano stotis“   Gatvės žibintas, atrodo, tyčia išsijungė vos priėjus, tarsi sąmoningai nusuktų akis pamatęs, kaip atrodau. Ten, toliau, už dar kelių metrų galėjai nujausti artėjančią audrą, ji atsispindėjo gatvėse kaip dar neužpildytose, sausose akiduobėse. Pasileidau bėgti, nes žinojau, kad suskaičiavus iki keturių su puse, kažkur pasirodys ugnis žaibo pavidalu, o aš nebuvau pasiruošęs atsisveikinti su šiuo pasauliu...


Howard P. Lovecraft. Dagonas

2017-11-01 23:49:47

Amerikiečių rašytojas Howardas P. Lovecraftas (1890–1937) – vienas žinomiausių siaubo literatūros rašytojų. Jis, kaip ir E. A. Poe, – tamsiosios literatūrinio romantizmo pusės dainius, šiurpių peizažų ir visatų kūrėjas, niūrios atmosferos meistras, „kosminio siaubo“ (cosmic horror) žanro pradininkas. Pasakoja apie žmogaus vienatvę nepažinaus, neaprėpiamo ir siaubą keliančio kosmoso akivaizdoje. H. P. Lovecraftas sukūrė šiurpą keliančią Visatos ir žmogaus istoriją, Dievų ir Senųjų panteoną, savit...


Variacija Alaino Badiou1 tema   Jos alsavimas buvo švelnus; švelnus kaip ėriuko kvėpavimas; švelnus tarsi vasarą pučiančio vėjelio dvelksmas, nuo kurio banguoja razetų laukai. Kaip tokią akimirką kas nors patikėtų, kad toks švelnus alsavimas galėtų sklisti iš numirėlio lūpų – numirėlio in esse ad in posse – kad puvimo dvokas gali būti toks saldus ir tyras?2 Bram Stoker. „Dama su įkapėmis“ Pasitikėti etika reiškia tikėti vaiduok­liais. Kiekvienas sprendimas, siekiantis pasiglemžti įvyk...


Aidas Jurašius. Raudonkepuraitė

2017-10-25 18:29:09

  Iš rengiamo apsakymų rinkinio „Bibliofobija“   Raudonkepuraitė labai mylėjo savo tėtį. Nepasakysi, kad nemylėjo mamos ar senelės, tų gerų moterų, besiskiriančių viena nuo kitos tik raukšlių ir padarytų klaidų skaičiumi. Ne, Raudonkepuraitė mylėjo ir jas, bet ne taip kaip tėtį. Jos buvo aiškios ir pažįstamos, nuspėjamos, tarsi klusniai į puodą iš saujos byrančios manų kruopos arba paskui adatą aklai sekantis siūlas. O štai tėtis pasakoje neminimas, ir Raudonkepuraitė dažnai abe...


Draugai