Proza


Gabrielis José de la Concordia García Márquezas (g. 1927) – Kolumbijos prozininkas, žurnalistas, leidėjas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1982), puikiai pažįstamas savo romanais „Šimtas metų vienatvės", „Patriarcho ruduo", „Meilė choleros metu" ir kitais. Deja, Lietuvoje nepasirodė nė viena jo apsakymų knyga, todėl ypač aktualus turėtų būti šis magiškojo realizmo meistro ranka nutapytas „rinkimų pažadų dėdės" portretas: pakeitus vietovardžius ir vardus, labai tiktų Lietuvos padangėje, k...


Sara Poisson. Antklodės

2013-07-31 19:45:55

Iš ciklo „Mano draugai" Net ir siauriausi daiktai turi savo plotį, o ne siaurumą, lygiai kaip ir trumpiausieji – ilgį, tačiau beveik niekada neskaičiuojamas jų trumpumas.Net jeigu siaurumas ir trumpumas žymėtų daikto privalumą, kokybę, rekordą ar grožį, šie jų parametrai liktų pavaldūs platumo ir ilgumo viršenybei bei vizijoms. Įstabiausias kaligrafinis ženklas nusakomas, įvardijant jo ilgį ir plotį, bet ne trumpumą ir siaurumą. Kaip ir į auditoriją, kurioje yra šimtas sveikų bei drūtų moterų i...


Paukščių pardavėjas, taip. Tik ne tas geltonplaukis jaunikaitis iš Carlo Zellerio operetės, kuris, pasipuošęs žaliu švarkeliu, bavariškomis puskelnėmis, su paukšteliu narvelyje ir plunksna skrybėlėje it strazdas giesmininkas švilpauja linksmą melodiją (įsimylėjęs, žinoma). Gebenėmis apaugusios skaldyto akmens trobelės... karvelių porelės ant kraigo... takas per žydinčias Tirolio pievas... snieguoti kalnai horizonte.O čia, ligoninės priimamajame, nebuvo nieko – tik penkios žalia klijuote uždengto...


Ieškom kultūros Klausiausi televizijoj operos apie Parsivarėlį ir jo mergelę Kendi. Itališkai būtų Candy, nors dainavo vokiškai. Elgėsi juolab vokiškai, taip ir matės. Raitėsi, gyvatės. Visa problema buvo dėl bralio kaušo. Galų gale išaušo.   Paveikslai Vienas tapė baltus paveikslus ant medžių kamienų. Paveikslai vadinosi „Pavasaris". Jie augo sode. Ne paveikslai, bet ir paveikslai. Šio meno nemėgo vabalai ir kirminai, vadino jį supuvusiu. Tuo reiškėsi profesinis pavydas. O tu,...


Andrius ŠIUŠA. Nuostabos

2013-07-24 16:19:12

Nepasisekė tavo gyvenimas? Kurk apie jį gražias pasakas. Kiekvienas Seimo narys nori įeiti į istoriją, bet niekaip nenori iš jos išeiti. Vaikščiok aukštai iškėlęs galvą (priešo galvą, pamautą ant mieto). Jėzus kalbėjo Biblijos tekstais, nors Biblija dar nebuvo parašyta. Ne kiekvieno gyvenimas telpa į pašto ženkliuką. Kiek laiko reikia virti kiaušinį, kad jis taptų virtualus? Kamerūnas: kino operatorius su kamera rankose. Geras žmogus visada dalijasi vaistais, nuo kurių jis pats nepasveiko...


„ješ ananasy, riabčikov žuj, den' tvoj poslednij prichodit, buržuj." Vladimir Majakovskij Pasibaigus liepos 4–7 d. Druskininkuose vykusiai akademinei „Baltų lankų" savaitei, neoficialus komitetas neoficialiai išrinko intelektualiausias (šmaikščias, daugiaprasmiškas, sudėtingas ir pan.) frazes iš tų, kurias ištarė garbūs prelegentai ir dalyviai. Dera pabrėžti, kad komitetas, nusprendęs paviešinti rinkimų rezultatus, nesiekė nieko įžeisti. Žinoma, komitetui nebuvo lengva išrinkti geriausią f...


Nuogos moterys. Daug man atiduota nuogų moterų. Kaitina saulė ir karšta, prakaitas žliaugia man per veidą; jaučiu jo sūriai kartų skonį. Dievas ištempė mėlyną dangų, sviedė saują debesėlių ir liepė jiems brinkti kaip pilvams moterų, kurias sutelkė apačioje, kad jos būtų man klusnios, kad ir ką su jomis bedaryčiau. Tai ne sapnas, nors jau sapnavau tokius vaizdus; mačiau juose savo tetas, pusseseres, drauges iš mokyklos, svetimas merginas. Nubudau apkvaišęs, skaudėjo kieta varpa. Žiūriu atidžiai i...


Selemonas PALTANAVIČIUS

2013-07-24 15:32:22

Kalėdos šiapus upės Girion įžengęs dar su šviesa, jis tikėjosi rasti senąjį taką ir juo greitai išeiti į kitą kraštą, prie upės. Už upės – jau namai... Iki jų taip netoli, štai žengs plačiau, paskubės ir dar šviesoje pasieks lieptą, juo persliuogs į kitą krantą, o tada... Pasitaisęs pečius rėžiančias iš maišo pasiūtos kuprinės petnešas, vyras akimis bando surasti po sniegu vingiuojantį tako rėžį –­ jis visada čia buvo, sniegas jame būdavo lygus ir baltas, o tako žymė buvo aiški net ir be iškla...


Markas ZINGERIS. Žalias šifonas

2013-07-24 15:17:11

Jis pamažu perprato viską: žmonos charakterį, apie kurį, kad ir kaip būtų keista, iki šiol beveik niekados negalvodavo; o juk ją vedė, kaip sakoma, iš meilės ir su ja išgyveno trisdešimt metų; taip pat ir tai, kad apskritai kiekvienas žmogus yra atskiras pasaulis, bet žmonės mato vienas kitą tik per savąjį „aš".Ir patį save perprato – senstantį, besi­piktinantį, kai žmona lengvabūdiškai, taip, kaip dažniausiai virtuvėje tauškia moterys, jam sviesdavo: „O juk tavo amžiaus žmogui reiktų pasisaugot...


Teodoras Četrauskas. Mekenija 9

2013-07-17 12:01:53

Iš pokalbių redakcijoje: „Tu myli tai, ko nėra" Mekenija – anksčiau nuo jūros iki jūros, dabar išdidi Sambūvio šalis, saugoma šalių draugių lėktuvų, tik dar be bendro pinigo. Tačiau jos mekas pririštas prie bendrojo, ir tai beveik tas pats, kaip jį turėti. Iš pradžių mekeniai jo labai geidė, o dabar vienas kitas net sako, kad beveik ir nenori, nes kai įsitaisys, viskas tik pabrangs per visokius apvalinimus, išeis monkės biznis. Jie, girdi, verčiau palauksią ir pažiūrėsią, kaip toliau klosty...