Proza


Teodoras Četrauskas. Mekenija 9

2013-07-17 12:01:53

Iš pokalbių redakcijoje: „Tu myli tai, ko nėra" Mekenija – anksčiau nuo jūros iki jūros, dabar išdidi Sambūvio šalis, saugoma šalių draugių lėktuvų, tik dar be bendro pinigo. Tačiau jos mekas pririštas prie bendrojo, ir tai beveik tas pats, kaip jį turėti. Iš pradžių mekeniai jo labai geidė, o dabar vienas kitas net sako, kad beveik ir nenori, nes kai įsitaisys, viskas tik pabrangs per visokius apvalinimus, išeis monkės biznis. Jie, girdi, verčiau palauksią ir pažiūrėsią, kaip toliau klosty...


Susirenka tokie kažkada psichologijos mokslų ragavę veikėjai ir kalbasi prie arbatos.– Vargšės moterys, – nei iš šio, nei iš to atsidūsta vienas.– Kiekvieną kartą sporto klube susiduriu su bent keliais egzemplioriais atletų, kurie yra aiškiai pasididinę arba šiaip chirurgiškai pasikoregavę savo vyriškąjį pasididžiavimą. Ir jie visi su tokiu neadekvačiu išdidumu, taip atvirai demonstruoja tuos savo instrumentus ir savo raumenis, kad supranti – visa ši chirurginė kosmetika yra skirta ne moterims,...


Jefim Smolin. Antilopė gnu

2013-07-10 04:38:00

JI (apimta panikos). Pagalbos tarnyba! Pagalbos tarnyba! Pagalbos tarnyba!BALSAS (telefono ragelyje). Pagalbos tarnyba klauso! Kas jums nutiko?JI. Aš važiuoju – negaliu sustoti!BALSAS. Stabdį spauskite!JI (spaudžia signalą). Taip, spaudžiu, spaudžiu! Vis tiek jis kaukia!BALSAS. Tai – signalas! Stabdys po kojomis! Spauskite!JI. Negaliu! Bijau ranką nuo vairo atitraukti!BALSAS. Koja spauskite!JI. Oi, ne, nepataikiau!BALSAS. Ko ten nepataikyti? Tik du pedalai...JI. Kaip man, tai daug... Pridarė čia...


„...nes be Beatričės Pragaras yra visur..."Iš pranešimo spaudai Šis tekstas apie sostinės Aukštuosiuose Paneriuose nuolat besitęsiantį performansą. Jį atlieka menininkai, panorę likti anonimiški, kad performansas būtų visuotinas, o ne susietas su konkrečiais asmenimis. Šis tekstas taip pat turėtų veikti kaip performatyvi praktika. Religingumas jokioje civilizacijoje neišnyksta, nes hierofaninės struktūros visuomet buvo ir yra svarbiausios visuomenės gyvenime. Įprastose kasdienybės vietose...


Mann Rubin. Kaip tu švelniai...

2013-07-10 03:57:02

Mannas Rubinas gimė 1927 metais. 1945–1947 m. tarnavo JAV ginkluotosiose pajėgose Prancūzijoje. 1952 m. Niujorko universitete įgijo humanitarinių mokslų bakalauro diplomą. Parašė 19 mokslinės fantastikos apsakymų Juliuso Schwartzo sudarytai knygai „Strange Adventures and Mystery in Space".  Žurnale „Alfred Hitchcock Magazine" ir keliose antologijose išspausdino 15 kriminalinių apsakymų. Kol jis prabudo, telefonas su­skam­bėjo tris kartus. Dar dukart, kol perėjo koridoriumi iš blausaus miegamo...


Romas sėdėjo priešais mane ir sukosi sau cigaretę. Negalėjau nustygti vietoje, atrodė, jog jis tyčia mąsto apie kažką kita, erzina mane ir Ievą. Mat nors ji, priešingai nei aš, nerūkė išvis ir nedrebėjo iš nekantrumo, bet mus abu erzino Romo ramumas: flegmatiškai primerktos akys, pakelti antakiai, pridengti dailių jo plaukų, nykščiai – šliaužiantys it stori šliužai per jau beveik susuktą cigaretę.Už kavinės lango greta senos gatvės pravažiavo automobilis, kurio ryškios šviesos it vėsus vanduo...


Romantiškas Toks saulėlydis, gęsta diena ši ramiai,Ir tu, brangioji, taip atrodai ypatingai.Paklausiu prisiminęs: „Kiek laiko mums beliko, gal žinai?"O tu tik nusišypsai ir sakai, kad aš – juokingas. Bet kai sugrįžtam prie automobilio, tavo lūposApsiverčia ir šypsena bematant išgaruoja.Tik sušnabždi, kad laikas baigėsi, o pareigūnasTą patį atkartodamas baudos kvitu mojuoja. Dar labiau romantiškas Mūsų kūnai sulipę į vieną,Ir taip gera kvėpuot tau į kaklą,Glostyt kvepiančius plaukus lyg lin...


Herkus Kunčius. Teisuolis

2013-07-03 14:52:42

„Aš pati kaip sentencija"Master of Semiotics Noktiurnas Dėdė Anupras labai norėjo kažką išgelbėti. Deja, didžiojo gelbėjimo laikai buvo praėję. Galima, žinoma, gelbėti mariose skęstančius žvejus, neapdairiai banke padėtus pinigus, iš bėdos, į neviltį puolusius savižudžius, tačiau dėdei Anuprui tai rodėsi per menkas žygdarbis.Dėdė Anupras įsisvajodavo... Kaip gera būtų, mintijo vakare lovoje atsigulęs Anupras, išgelbėti kažką itin svarbaus, amžino, didingo. Tada pasaulis ilgam prisimintų, jog...


Davidas Slavinas gimė ir užaugo Glendeilyje, Kalifornijos valstijoje. Apie sovietinio režimo ir okupacijos brutalumą jis daug sužinojo iš savo bičiulių Los Andželo lietuvių bendruomenėje.Poeziją rašo jau keletą metų. Nuolatos dalyvauja poetinėse dirbtuvėse ir poezijos skaitymuose. Jo eilėraščių yra publikuota „Askew", „Quill & Parchment", „The Quarterly". KŪGIO PJŪVIŲ STOTYS Šis eilėraštis – tai atsakas į Jevgenjevičiaus Kosolovo plakatą „Muškit baltuosius raudonu pleištu" iš „Wende" m...


Monika Baltrušaitytė. Židinys

2013-07-03 13:59:33

Nemėgstu ilgų kontempliacijų, įžangų ir aprašinėjimų. Gimiau Vilniuje 1989 m. pabaigoje. Esu žurnalistė. Rašinėju jau nuo mažens, tačiau, išorinių jėgų paveikta, nusprendžiau įmerkti mažąjį kojos pirštelį į literatūrą. Auginu labai gražią katę, kurios veislė – Preilos mėlynoji. Mėgstu kiną, Tailando boksą, muziką, literatūrą ir viską, kas valgoma, rūkoma ir geriama. Kai užaugsiu, turėsiu pilį, jachtą ir sodininką. – Sustok ir palik mane čia: misiu žolėmis, kramtysiu kmynus ir vogsiu iš kaim...