Geriausias būdas įvertinti knygą iš LLVS sudaryto 2015 m. vertingiausių verstinės šiuolaikinės literatūros knygų sąrašo – perskaityti „alfą ir omegą“.

 

Bernardo Atxaga. „Obabakoak“. Iš ispanų k. vertė Alma Naujokaitienė. –­ V.: „Kitos knygos“, 2015.

α: Įrištos į odinius viršelius ir lentynose tvarkingai išrikiuotos Stefano Verfelio knygos užgožė kone visas keturias svetainės sienas.

Ω: Noriu pasakyti, kad su Alvinu Marija eisime žvejoti, ir mano sugautos musės bus puikus jaukas.

 

Viktor Pelevin. „Vabzdžių gyvenimas“. Iš rusų k. vertė Dalia Saukaitytė. – V.: „Kitos knygos“, 2015.

α: Pagrindinis pensiono korpusas, slepiamas senų topolių ir kiparisų, buvo niūrus pilkas pastatas, tarsi pagal kvanktelėjusio Ivanuškos komandą atgręžęs jūrai užpakalį.

Ω: ...Išskrendu rytoj / Į vasarą saulėtą / Ir gyvensiu taip, kaip lieps širdis.

 

Anthony Doerr. „Neregimoji šviesa“. Iš ang­lų k. vertė Zita Marienė. –­ V.: „Alma littera“, 2015.

α: Sutemus jie pasipila iš dangaus. Perlekia pylimus, vartosi virš stogų, plazdena tarpunamių prarajose.

Ω: Ji klausosi, kol jo žingsniai nutolsta ir išnyksta. Ir girdi tik automobilių atodūsius, traukinių dundesį ir per šaltį skubančių žmonių žingsnius.

 

Jean-Christof Rufin. „Raudonas antkaklis“. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. – V.: „Žara“, 2015.

α: Pirmą valandą dienos, miestą alinant karščiui, šuns staugimas buvo tiesiog nepakenčiamas.

Ω: – Ar ne taip, Vilhelmai? – šūktelėjo.
Ir šuo, atrodo, taip pat nusišypsojo.

 

Salman Rushdie. „Dveji metai, aštuoni mėnesiai ir dvidešimt aštuonios naktys“. Iš anglų k. vertė Danguolė Žalytė-Steiblienė. –­ V.: „Sofoklis“, 2015.

α: Labai nedaug žinoma, nors prirašyta per akis, apie tikrąją džinų, būtybių, sukurtų iš bedūmės ugnies, prigimtį.

Ω: Mūsų gyvenimas geras. Bet kartais mes norime, kad sapnai grįžtų. Kartais, nes ne visai atsikratėme iškrypimo, mes ilgimės košmarų.

 

Julian Barnes. „Gyvenimo lygmenys“. Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. – V.: „Baltos lankos“, 2015.

α: Sudėk į daiktą du dalykus, kurie niekada anksčiau nebuvo drauge.

Ω: Bet kur jis mus neša? Į Eseksą? Šiaurės jūrą? O gal, jei tas vėjas šiaurys, ir į pat Prancūziją.

 

Herman Koch. „Vakarienė“. Iš olandų k. vertė Aušra Gudavičiūtė. – V.: „Baltos lankos“, 2015.

α: Rengėmės vakarieniauti restorane.

Ω: – Mielas tėveli, – ištarė jis.

 

Michel Houellebecq. „Pasidavimas“. Iš prancūzų k. vertė Goda Bulybenko. – V.: „Kitos knygos“, 2015.

α: Visus mano liūdnos jaunystės metus Hiuismansas buvo mano palydovas, ištikimas draugas; niekada juo nesuabejojau, niekada nekilo pagunda jį apleisti ar pasirinkti kitą temą; tada, vieną 2007-ųjų birželio popietę, ilgai delsęs, vilkinęs net daugiau nei galima, priešais Paryžiaus 4 – Sorbonos universiteto komisiją apsigyniau daktaro disertaciją: Žorisas Karlas Hiuismansas, arba tunelio pabaiga.

Ω: Man nebūtų tekę dėl nieko gailėtis.