Emilija Visockaitė. Vilnius Music Week: užrašai

*
Kaip gryna laimė ir džiaugsmas praėjusį savaitgalį prie Dramteatrio nuskambėjo eksperimentinio punk-post-jazz-rock grupė „Sheep Got Waxed", visai neseniai iš „Vilnius Jazz" bei LMTA scenų išplaukusi į roko upelį. Pašėlusio greičio, chaotiška, laisva, ironiška instrumentinio trio improvizacija kėlė nuo žemės ir plojo prie sienos su spektaklių afišomis. Jeigu tokia muzika alaus ir šašlykų kvapų prisisunkusiame pros­pekte sukelia ovacijas, tai dar tikrai ne visi mes tapom delfio komentatoriais.

*
Jurgos Šeduikytės koncerte prie Kudirkos likau nieko nesupratusi. Jurga yra bene intelektualiausia Lietuvos popmuzikos moteris, jai talkino ir du racionalūs vyriškiai –­ Leon Somov ir Vidas Bareikis. Jų padedama ji ryžtingai vaduojasi iš tos Jurgos, kurią visi pirmąkart pamatė per 2005-ųjų Jūros šventę. Iš Andriaus Mamontovo glėbio jinai įpuolė į daug tvirtesnius Vido Bareikio gniaužtus, tad melodingas, poetines dainas pakeitė konstruktyvus avangardas, struktūriniai eksperimentai.
Muzikai gerokai pasunkėjus, išryškėjo dar ir tai, kad šiaip jau Jurga, kad ir kaip man jinai patinka, neturi balso. Melancholiškoms, intravertiškoms, mamontoviškoms melodijoms užteko paprastumo, nuoširdumo. Susidūrus su bareikiškomis, trūksta balso jėgos, kūno drąsos. Visa tai daugiau teatras, dramaturgija, nei muzika. Kita vertus, publika anksčiau buvo taip sužavėta, kad dabar leidžia daryti bet ką.

*
Iš praeities vaduojasi ir Alina Orlova, pas­kui save vaduojanti ir savo vis dar gausėjančią auditoriją. Per daugiau nei penkerius žinomumo metus ji sugebėjo ir pasikeisti, ir išlikti savimi, ir išauklėti klausytojus. Būrys kitų mergaičių spigiais balsais jau bando tapti naujosiomis orlovomis, bet verčiau nevargtų –­ šis žanras priklauso vienam žmogui.
Eglė Sirvydytė irgi kažkur netoliese: pabrėžtinis nuoširdumas, tyrumas, intravertiškumas (vėl jis), pretenzingas balsas, nestandartinis grožis. Gali ir erzinti, bet – gražu, kaip sau nori.

*
„Pink Floyd" vadybinkas Peteris Jenneris (vadybininku jis pabuvo dvejus metus, bet galbūt pačius reikšmingiausius – jo skatinama jauna grupė metė koverius ir ėmėsi savos kūrybos) „Vilnius Music Week" konferencijoje sakė: „Jei kas nors čia vyksta, pinigai jus susiras." Nors jau penkmetį Lietuvoje džiaugiamasi išaugusia nepriklausomos, alternatyvios muzikos kokybe, profesionaliais vaizdo klipais, didesniu publikos ir kai kurių kabakų dėmesiu per radiją/TV netransliuojamoms, mažai žinomoms grupėms, tačiau įžiūrėti kokį nors aiškesnį judėjimą, naują kryptį – sunkoka. „Garbanotas bosistas" kartoja „Led Zeppelin", „Monkey Tank" kartoja „Nirvana" ir „Placebo", Martin Wall kartoja Bobą Dylaną, „Pilnatys" – savaitgalio atradimas – dainuoja kaip Jimas Morrisonas. Visi jie labai tru, puikiai išmokę roko istoriją, aistringai tiki muzika. Bet.

*
Užsienio nenustebins ir komiškosios muzikos atstovai: po dvejų metų pertraukos sugrįžę „Suicide DJs" bei „Liūdnų slibinų" publiką perėmęs „Baltasis kiras". Teatrališki, žodžio kišenėje neieškantys linksmintojai. Šiai muzikai suprasti reikalinga lietuvių kalba.

*
Į potencialų eksportą panašiausia lieka elektronika. „Proper Heat" su Karoliu Ramoška, dainuojančiu pavyzdiniame projekte „Kurak", bei Golden Parazyth, kuris pagaliau pasiekė didžiąją Katedros aikštės sceną (lietuviškos muzikos istorijai tai tikrai svarbesnis įvykis, nei dar vienas „Anties" sugrįžimas).

*
Dauguma kalbėtojų „Vilnius Music Week" konferencijoje tie patys, kaip ir pernai. Temos – juo labiau: muzikos sklaida (įstrigo suomė muzikos kritikė, nežinojusi nieko apie Baltijos šalių muziką), vadyba (didžiosios įrašų kompanijos vs mažiukės nepriklausomos: sakykit ką norit, tik visiškai nuplaukęs idealistas atsisakytų pasiūlymo iš „Sony" ar „Universal Music"), autorių teisės (užsieniečius pakraupino žinia, kad Lietuvoje 95 proc. muzikos verslo sandorių paremti vien rankos paspaudimu, nesivarginant pasirašyti sutarčių. Kas čia keista: nėra pinigų, nėra ir sutarčių).
Dauguma kalbėtojų, nepasivarginę rimčiau pasiruošti, šnekėjo gana abstrakčiai. Nors reklamoje tai ir neskelbiama, konferencija visiškai specializuota, skirta muzikantams, rimtai planuojantiems savo karjerą (mačiau porą), ir su muzika dirbantiems žmonėms (kita vertus, dauguma dėstomų dalykų jiems turėtų būti savaime suprantami).

*
Didžiausia konferencijos žvaigždė – Artemijus Troickis, laikytas žymiausiu SSRS muzikos kritiku, rusiško roko ambasadoriumi. Jo pranešimas „Muzika ir politika" išsiskyrė ir nekomercine tema, ir konceptualumu. Troickis atėjo su opozicijos kandidatą į Maskvos mero postą Aleksejų Navalną remiančiais marškinėliais, lentoje užrašė „Free Pussy Riot" ir pozavo žurnalistams tardamas: „Išlaisvinkit politinius kalinius." Pranešime aptarė muzikantų galimybes dalyvauti politikoje: protesto dainų tradicija yra nunykusi, be to, pasirinkus politinę prob­lemą, dažniausia kenčia estetinė vertė. Kas kita – menininkas, reiškiantis savo pilietinę poziciją viešais pasisakymais. Privalai būti pilietiškas, ypač tokioje šalyje kaip Rusija. Troickis sakė nusivylęs Rusijos roko muzikantais, iš baimės prarast eterio laiką tylinčiais apie „Pussy Riot" skandalą.
Lietuviams menkai pažįstamos muzikos kritiko profesijos etalonas 58-erių Troickis –­­ charizmatiškas, iškalbingas, neinantis į kompromisus, taupus gerų žodžių apie dabartines Lietuvos grupes. Interviu su juo papiktino visus be išimties didžiųjų Lietuvos portalų komentatorius.

*
Rusijoje tylima iš baimės, o Lietuvos muzikantams politika (net ir pačia plačiausia prasme) tiesiog nerūpi. Kol kas visi pernelyg džiaugiasi savo sugebėjimu grot, turėt gerus instrumentus ir 2000 „like" feisbuke. Tad nustebino grupė „Garbanotas bosistas" (5000 „like"), dedikavusi koncertą Sirijos žmonėms, pasidžiaugusi, kad ant jų muzikos nekrenta bombos, ir papasakojusi pilietinę istoriją: mergina stotyje ant suoliuko palikusi visą turtą (kompiuterį, piniginę, knygą „Pavėluotas stebuklas" (!)), jo ieškoti pabandyta bagažo skyriuje, nors „ten retai ką nors atneša". Vis dėlto gero žmogaus dėka visas turtas ten kuo saugiausiai gulėjo... Kaip ir norėjo Troickis: jei turi galimybę kalbėti žmonėms, turėtum ją prasmingai išnaudoti.

 

Draugai